- Reda Petrikaitė/ LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Blaškymasis dėl antrosios pensijų pakopos likimo tęsiasi. Kaupiantieji iki šiol nežino, kas jų laukia, o artėjantys rinkimai ir toliau kursto naujas idėjas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras didesnių pokyčių imtis siūlo naujai valdžiai, o dabartinės opozicijos užmojai naikinti antrosios pakopos nebesiūlo, bet nori įpareigoti, kad prie darbuotojų pensijų labiau prisidėtų darbdaviai.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taip dažnai dirbančiųjų į antrosios pakopos kaupimą nebeįtraukinėti, panašu, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras dėl leidimo sunkios ligos atveju atsiimti visus pinigus ir esant būtinybei kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui po truputį nusiplauna rankas.
„Stengsimės, bet garantijų niekada nėra, nes procesas yra sudėtingas ir daug žmonių reikia įtikinti, kad tai yra geri pasiūlymai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Didesnių pokyčių šią kadenciją ministerija esą jau nebespės padaryti, tad toliau tobulinti antrąją pensijų pakopą paliks naujai valdžiai.
„Kaupiančiuosius ir visą visuomenę turbūt pora metų vedžiojo už nosies vis žadėdami, kad bus pakeitimai“, – sakė Seimo narys Linas Kukuraitis.
O dabartinės opozicijos idėjos dėl antrosios pensijų pakopos likimo – kur kas drastiškesnės.
Tiesa, anksčiau aiškinę, kad antrąją pakopą apskritai reikia naikinti, socialdemokratai sako siektų, kad prie darbuotojų pensijų daugiau prisidėtų darbdaviai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mūsų darbdaviai, kaip sakant, nusiplovė rankas. Turbūt vienintelė šalis, kuri išvis nedalyvauja pensiniame draudime“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Darbdaviui rūpi vienas daiktas – kiek kainuoja darbo vieta“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Apie tokias užmačias kalba ir kitos partijos. Tam reikalingas įstatymas priimtas jau kone prieš 15 metų, tačiau profesinių pensijų fondų Lietuvoje iki šiol taip ir neatsirado.
„Darbdaviai, norėdami išlaikyti darbuotojus, prideda prie fondų per kolektyvines derybas ir taip atsiranda, kad žmonės kaupia ne 2–4 procentus, kaip mes kaupiame, bet kaupia 8–9 ir keliolika procentų kas mėnesį“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Ir dabar prisideda papildomai darbdaviai, kurie gali, kurie mato galimybes ir norą papildomai motyvuoti darbuotojus“, – akcentavo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Dažniausiai prisideda prie įmokų trečiojoje pensijų pakopoje kaupiantiems darbuotojams. Tačiau tokie darbdaviai Lietuvoje yra labiau retenybė.
„Tai turėtų būti skatinama galbūt kažkokiu pavidalu lengvatiniu mokesčiu, kad būtų didesnė paskata darbdaviam prisidėti. Bet jokiu būdu neturėtų tai būti kažkokia nauja prievolė. Tai turėtų būti savanoriškas veiksmas“, – pabrėžė A. Maldutytė.
Kad darbdaviams tai būtų privaloma nesutinka ir ekonomistai.
„Traktuos kaip tarifo pakeitimą. Perves tuos pinigus, bet jūsų neto algos sąskaita. Nematau jokio nei išlošimo, nei ko. Čia yra pinigų perdavimas iš kišenės į kitą kišenę“, – savo nuomone dalijosi Vilniaus universiteto docentas.
Svarstoma, kad darbdavius būtų galima paskatinti tais pinigais, kuriuos valstybė dabar prideda kaupiantiems antrojoje pakopoje.
„Ta dalis būtų labiau nukreipta į paskatą darbdaviams, kad jie pridėtų prie kaupiančiųjų kur kas didesnes sumas“, – sakė L. Kukuraitis.
„Iš tų 8,2 milijardų, kurie yra iš viso sukaupti antrojoje pakopoje, didelė dalis yra valstybės paskata ir valstybės indėlis į sistemą tam, kad žmonės senatvėje gautų didesnes pajamas“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Paskata kaupiantiems iš visų mokesčių mokėtojų pinigų apskritai skelia žiežirbas.
„Gauna tikrai reikšmingą paramą iš valstybės, tai šiuo atveju kaupiančių žmonių lygiateisiškumas akivaizdžiai išsikreipia. Deja, bet Konstitucinis Teismas šito aspekto nepriėmė nagrinėti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tarptautinis valiutos fondas jau ne kartą perspėjo Lietuvą imtis pokyčių pensijų sistemoje.
Anot jo, netolimoje ateityje nebebus kam išlaikyti pensininkų, o be papildomo kaupimo išsiversti nepavyks.
Pernai antrojoje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln. Tiesa, iš jų aktyviai tik kiek daugiau nei pusė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...