- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.
„Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.
„Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato“, – pridūrė ji.
R. Radavičienė tikisi, kad atliekų perdirbimas išaugs, kai pagal Europos Sąjungos reikalavimus keisis gamyba – pirmenybė bus skiriama tinkamoms perdirbti medžiagoms.
Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato.
„Labai viliamės, kad didesnė transformacija įvyks ir gaminių gamyboje pasirenkant tinkamas perdirbimui medžiagas, visų pirma pakuotėse, kas leis transformuoti ir atliekų, kurios šiai dienai surenkamos, sudėtį“, – kalbėjo R. Radavičienė.
Tačiau viceministrė pripažino, kad su Europos Komisija (EK) diskutuota dėl atliekų deginimo mokesčio.
„Labai prašėme patarimo, nes jie mato platų paveikslą kitose valstybėse narėse, kokį poveikį toks mokestis turėtų ir darytų“, – tvirtino R. Radavičienė.
Jos teigimu, nedaug valstybių turi tokį mokestį: „Absoliuti mažuma turi“.
Tuo metu organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius sako, kad toks mokestis duotų naudos ir klausė, ar Aplinkos ministerija planuoja įvesti deginimo mokestį.
Pasak jo, 2018 metais komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis siekė daugiau nei 52 proc., o dabar – apie 40 proc.: „Nuo 2018 mažėja perdirbimas, o didėja deginimas. Ir visiškai nesiimama nieko, kad tas būtų pakeista“.
D. Tracevičius komitete teigė, kad ministerija ieškojo būdų, kaip „apskaityti atliekų deginimą Akmenės cemento gamykloje kaip perdirbimą“.
Pasak jos, EK Lietuvą giria už nustatytą rodiklį, kad deginimas nekonkuruotų su perdirbimo pajėgumų plėtra.
Lietuva siekia 2030 metais perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o po 2035 metų – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc.
Europos Sąjungos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad pakartotinai būtų panaudojama arba perdirbama 60 proc. komunalinių atliekų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės3
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas99
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...