„Šios priemonės padės mums ateityje prevenciškai išvengti tai, kas atsitiko su „Perlu Energija“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

„Kad pats vartotojas, jeigu vienas ar kitas energijos tiekėjas bankrutuoja, iškrenta iš rinkos, nenukentėtų, kad neliktų kažkokio neapibrėžtumo, kad neįkristų į biržos rinkos svyravimus, šis įstatymas tai sprendžia“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nauji reikalavimai Seimo palaiminti kaip tik tada, kai Valstybinės elektros reguliavimo taryba (VERT) tiria, kaip stipriai dar vienas iš tiekėjų susiduria su problemomis.

„Nerimauti kol kas dar nėra ko, nes tai yra tik pirminė informacija, kad tiekėjas pakliuvo į taip vadinamas kainų žirkles, kuomet elektrą įsigyja brangiau nei ją parduoda savo vartotojams“, – kalbėjo VERT narys Matas Taparauskas.

Elektrą, kaip nepriklausomos tiekėjos, buitiniams vartotojams tiekia bendrovės „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum Lietuva“, „Egto energija“ ir „Birštono elektra“. Reguliuotojas ramina, kad tai – nė viena iš jų. Tiekėjas aptarnauja tik verslo klientus. O tokių yra dar per šimtas. Koks tai tiekėjas, reguliuotojas neatskleidžia. Nepasako ir susidariusio nuostolio.

„Kai turėsime visą detalesnę informaciją, tada galėsime ja pasidalinti. Esame parašę paklausimą tiekėjui dėl papildomos informacijos suteikimo“, – komentavo M. Taparauskas.

Nuo kitų metų nepriklausomas tiekėjas nebegalės turėti skolų ar pradelstų mokėjimų. Riziką reikės prisiimti savais pinigais, o nuosavas kapitalas turės sudaryti bent pusę įmonės įstatinio kapitalo.

„Pataisos yra pavėluotos. Jos, aišku, yra pakankamai griežtos ir tikrai nebeskatins neatsargių tiekėjų atėjimo į rinką“, – savo nuomonę išsakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Atsiras daugiau apsaugos ir buitiniams vartotojams. Visi tiekėjai turės lėšų fondą žalai padengti. Jei tiekėjas sustabdys veiklą, iš to fondo bus kompensuojami nuostoliai klientams.

„Tai nėra lėšos, kurios sukauptos tiesiog banko sąskaitoje ar kažkur kitur. Dažniausiai tam gali būti panaudojama tam tikros draudiminės sutartys, banko garantai“, – sakė M. Taparauskas.

Nepriklausomas tiekėjas privalės atsiskaityti reguliuotojui. Kas ketvirtį teikti ataskaitą apie mokumą, kas mėnesį – apie vykdomus įsipareigojimus klientams.

Tiekėjas pakliuvo į taip vadinamas kainų žirkles, kuomet elektrą įsigyja brangiau nei ją parduoda savo vartotojams.

„Tikrai nebus esminė. Kalba turbūt gali eiti apie papildomus, vieną ar du, administracinius žmonių resursus, kurių galbūt reikės vietoje arba centrinėje organizacijoje Estijoje“, – teigė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

„Tai yra papildoma administracinė našta, nes reikės, aišku, ir papildomai skaičiuoti, pateikti įvairias ataskaitas“, – komentavo „Ignitis“ Privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Opozicija teigia, kad papildomi reikalavimai bus perkeliami ant vartotojų pečių per elektros kainą.

„Tai padės apsisaugoti nuo tokių įmonių kaip „Perlas“, bet neapsaugos vartotojų nuo to, kad minusinis verslas nebūtų dotuojamas iš tų pačių klientų, paprastų vartotojų, pinigų“, – nuomonę išsakė ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas.

„Iš esmės taip, nes bet kokie kompanijos kaštai, yra papildoma administracinė našta, kaštai, kurie galiausiai atsiranda kainoje. Deja, taip“, – apie galinčią susidaryti tokią situaciją aiškino V. Koryzna.

Nuo elektros brangimo apsaugos žmonėms nebus. Kitąmet elektra pigs tik tiems, kurie yra garantiniame tiekime ir moka brangiausiai. Dabar tokiems elektra 25 proc. brangesnė nei rinkos kaina. Kitais metais ji bus tik 15 proc. brangesnė.

„Dėl susiformavusių aukštų elektros energijos kainų rinkose, tie 25 proc. šiandien tikrai atrodė per aukšti. Matėme, kad tai yra aukštesnis tarifas nei patiriami garantinio tiekimo kaštai“, – kalbėjo M. Taparauskas.

Naujiems elektros tiekėjams griežtesni reikalavimai įsigalios nuo kitų metų kovo 1 d., o esamiems – nuo gegužės 1 d.