- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto produktų problemą. Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius idėją kritikuoja – pasak jo, kainų analizė norimų rezultatų neduos.
„Mūsų socialdemokratų Vyriausybė savo programoje kartu su kitais koalicijos partneriais tikrai įsirašė, kad reikia kurti Maisto tarybą ir ta taryba tikrai nėra institucija, tai yra platforma“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo R. Budbergytė.
„Maisto tarybos funkcija yra stebėti, kas darosi rinkoje ir teikti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei. O Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių. Galbūt ta priemonė gali būti visiškai kitokia nei kad kainų reguliavimas kaip yra įprasta galvoti“, – siūlė ji.
Socialdemokratės teigimu, Maisto taryba sudarytų įvairių grupių atstovai, kurie pirmiausia ieškotų galimo disbalanso rinkoje. Politikė neatsakė, kokius sprendimus taryba galėtų pasiūlyti, bet pabrėžė, kad turime šį klausimą apmąstyti plačiau.
„Tai gali būti ir lengvatos, tai gali būti ir pajamų auginimas netgi. Bet pasaulis yra labai pasikeitęs, tai, kas vyksta šiuo globaliu iššūkių metu, mes pamirškime visas tas senas institucijas, visas laisvas rinkas. Mūsų mąstymas taip pat turi būti greitai besikeičiantis“, – pažymėjo ji.
Politikė tikino, kad panašaus pobūdžio Maisto taryba jau yra veikianti Europos Sąjungos lygiu.
„Noriu priminti, kad Europos Komisija įsteigė Žemės ūkio ir maisto tarybą ir jai vadovauja žemės ūkio komisaras“, – sakė R. Budbergytė.
LLRI ekspertas: kainos reaguoja ne į politikų norus, o į pasiūlos ir paklausos dėsnį
Anot LLRI eksperto L. Marcinkevičiaus, politikams trūksta supratimo, kaip laisvoje rinkoje kainos veikia. Jo teigimu, laisva rinka funkcionuoja pagal universalų pasiūlos-paklausos dėsnį.
Maisto tarybos funkcija yra stebėti, kas darosi rinkoje ir teikti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei. O Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių.
„Kai kurie universalūs dėsniai, nepaisant to, kad laikai keičiasi, jie tebelieka galioti. Vienas iš jų – tai paklausa ir pasiūla – vienintelis esminis dėsnis, kuris lemia kainas veikiančioje rinkoje ir bet kuriuo atveju, valdžios įsikišimas visada šį balansą iškraipo“, – nurodė L. Marcinkevičius.
„Kainos signalas yra svarbus ekonomikai tuo, kad jokia taryba, jokia institucija, joks politikas nežino, kokios turi būti kainos. Šimtai tūkstančių atsiskaitymų įvyksta kiekvieną dieną ir laisvos kainos, ką pasiunčia gamintojams – signalą, kad jei kaina auga, jiems reikia gaminti daugiau“, – paaiškino jis.
Ekonomistas tvirtina, kad kainų analizė, kuria žada užsiimti Maisto taryba, neves prie atsakymo, kodėl įvyksta visuotinis brangimas. Jis teigia, kad tai susiję su Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma monetarine politika.
„Ne intervencijos konkrečioje valstybėje būtent sukelia infliaciją, o pinigų nuvertėjimas, kuris ir buvo vykdomas, pinigų spausdinimas per pandemijos laikotarpį“, – pabrėžė L. Marcinkevičius.
„Čia, kaip politikai sako, štai, mes dabar sumažinsime kainas, jie prieštarauja kitos institucijos siekiui, tai yra Europos Centriniam Bankui. Jis yra įsipareigojęs tam vadinamam kainų stabilumui. Ką jie vadina kainų stabilumu – tai 2 proc. vidutinė metinė infliacija“, – pridūrė jis.
KTU profesorius: valdžia kainų nesumažins, bet gali pasiūlyti veiksmingų sprendimų
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas teigė, kad Vyriausybė kainų sumažinti nėra pajėgi, tačiau jei Maisto taryba imsis tarpininko vaidmens, tai gali duoti aiškumo, kuriose rinkos vietose susiduriame su disbalansu.
„Skirtingose pusėse ta sąnaudų ir kaštų struktūra priklauso nuo aibės skirtingų veiksnių. Ar reiškia, kad pas visus turi būti tie patys atlyginimai? Ar reiškia, kad visi turėtų skirti tokią pačią dalį patalpų išlaikymui, ar reiškia, kad visi turi pirkti už tą pačią kainą? Atsiremiame į rinką, kuri ir reguliuoja tuos dalykus“, – aiškino profesorius.
„Jeigu taryba imsis tarpininko vaidmens įvedant aiškumo, šviečiant visuomenę ir galbūt iš to gimstant įvairioms pusėms priimtiniems sprendimams, galbūt tai ir duos tam tikrąją minkštąją naudą. Tokios kietosios naudos sprendimų aš sunkiai įsivaizduočiau“, – įžvelgė jis.
ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) Vyriausybės įgaliota iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą. Ji nuolat stebėtų maisto kainų pokyčius bei informuotų Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Tuo metu parlamentarė Modesta Petrauskaitė, dar pernai registravusi siūlymą iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą ir būtiniausiems maisto produktams, ir maitinimo bei gėrimų teikimo paslaugoms, teigė, jog toks sprendimas galėtų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainas 5–8 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos5
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti1
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Užimtumo tarnyba: reikalavimas mokėti rusų kalbą buvo apie 5 tūkst. darbo skelbimų
Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama i&scaro...
-
Hofmanas vyksta pirmojo vizito į Berlyną2
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas penktadienį vyksta pirmojo vizito į Vokietiją, kur dalyvaus Berlyne vykstančioje 89-oje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“. ...