„Šiandien, tikriausiai, aptarsime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus. Mano žinia labai paprasta – šiandien žmonės gaunantys pensiją ir ateities pensininkai negali kliautis vien tik valstybine pensine sistema. Niekas negali oriai išgyventi už 30 proc. dabartinių pajamų, reikia galvoti apie įvairias taupymo formas“, – antradienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Kažkas gal investavo į nekilnojamą turtą ir susitaupė, kažkas gal padėjo indėlį į banką, taupo investiciniuose fonduose, bet tą daryti reikia. Tikiuosi, kad ne tik apie SADM pasiūlymus kalbėsime dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo, bet ir plačiau, kaip užsitikrinti orią senatvę. Tai aktualu ir mano kartos žmonėms, nes mums reikia aiškumo, kaip pensinė sistema ir kaupimas atrodys“, – pažymėjo ji.

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje SADM pristatys siūlymus kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų – galimybė turėti daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.

Norima taip pat padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Šiandien žmonės gaunantys pensiją ir ateities pensininkai negali kliautis vien tik valstybine pensine sistema. Niekas negali oriai išgyventi už 30 proc. dabartinių pajamų.

 

Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Vis tik SADM siūlant lengviau pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo dėl sunkios ligos ir kitų svarbių priežasčių, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad pokyčiai yra teigiami, tačiau vis dar nepakankamai patrauklūs gyventojams.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sako, kad atsižvelgiant į žmogaus prigimtį, linkusią teikti pirmenybę greitam pasitenkinimui šiandien, automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose ir pats kaupimo modelis, išlaikant sukauptas lėšas iki pensinio amžiaus, įneša tam tikras sutartines ribas ir atsakomybę į laisvą gyventojo disponavimą savo pajamomis.

LLRI teigimu, siekiant sklandžiai vykdyti KT Nutarimą, svarbu užtikrinti, kad pokyčių įgyvendinimas nekurtų nepamatuotų lūkesčių, būtų konkretus ir neginčijamas.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.