- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant suderinti pozicijas Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomais klausimais, už inovacijas atsakingi Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė prieš oficialius susitikimus tartis neformaliai, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, į tokį ministrų „klubą“ bus kviečiami jungtis ir kiti ES šalių ministrai.
„Sutarėme, jog įkursime neformalų skaitmenos ir inovacijų ministrų klubą, pakviečiant ir kitus ministrus apsitarti įvairiais europiniais klausimais, kad prieš sprendžiant ministrų tarybose, europiniuose formatuose, turėtume pasikalbėjimus privačiai, neformaliai apie tas praktikas ir kitus dalykus, kad Europa žengianti į skaitmeninį dešimtmetį turėtų daugiau suintegruotų sprendimų“, – antradienį po susitikimo su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu Vilniuje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
„Kalbant daugiau europinį reguliavimą, europinį bendradarbiavimą, labai svarbu koordinuotis dar iki atsirandant tam tikriems (Europos – BNS) Komisijos dokumentams ir panašiai, nes mes, ministrai, bendraudami su rinka, institucijomis, matome, kaip tai veikia praktikoje. Tai tą sutarėme konkrečiai – turėti tokį dažnesnį, neformalų formatą tarp Lietuvos ir Vokietijos, pakviečiant ir kitas šalis“, – pridūrė ministrė.
A. Armonaitė pažymėjo, jog daugiau nei 90 proc. Lietuvoje valstybės teikiamų paslaugų yra skaitmeninės.
Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministras Volkeris Wissingas sakė, kad neformaliame už inovacijas atsakingų ministrų „klube“ galės dalyvauti ir už kitas sritis atsakingi ministrai.
„Mes ketiname turėti atvirą darbo grupė. Taigi, visi, kurie norės prisijungti, galės prisijungti. Prasminga įtraukti kelias ministerijas, kadangi už skaitmeninius aspektus nėra atsakingas tik vienas ministras – dažniausiai tuo dalijasi kelios ministerijos“, – žurnalistams teigė V. Wissingas.
Pasak Vokietijos ministro, Lietuva yra sparčiai pažengusi skaitmeninimo srityje.
„Lietuva šiuo atžvilgiu yra smarkiai pažengusi į priekį ir mes galime ir norime daug ko pasimokyti iš Lietuvos. Mes turime ir norime su Lietuva labai intensyviai derinti skaitmeninę darbotvarkę“, – teigė V. Wissingas.
Pasak Lietuvos ministrės, viena iš bendradarbiavimo su Vokietija sričių – elektroninio identifikavimo vystymas ir integracija ES lygiu.
„Lietuvoje jis yra gana gerai išvystytas, kitose šalyse gal mažai išvystytas, bet mes norime kartu bendradarbiauti, kad jau visa Europos Sąjunga būtų gerai suintegruota, kas liečia mūsų elektroninę atpažintį ir paslaugų prieinamumą – ne tik Lietuvoje ar Vokietijoje, bet ir suintegruota visoje Europos Sąjungoje“, – teigė A. Armonaitė.
„Yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, įgyvendinimo dalis. Lietuvoje skaitmeninių paslaugų yra gana daug. Antras dalykas yra europinio reguliavimo dalis, kaip atrodys tas reguliavimas Europoje – mums tai reikia aptarti ir koordinuotis“, – sakė ministrė.
V. Wissingo teigimu, įgyvendinant skaitmeninę strategiją ES lygiu reikalingas aiškus ir standartizuotas reguliavimas.
„Mums reikia aiškumo europiniu lygmeniu, aiškios reguliavimo sistemos, kad galėtume toliau įgyvendinti skaitmenines strategijas šalyse narėse (...) Kuo greičiau turėsime reguliavimą ES lygmeniu, tuo mums bus geriau“, – sakė V. Wissingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...