Seimas linkęs pritarti, kad žmonių bankrotus turėtų nagrinėti apylinkių teismai. Tiesa, skeptikai mano, kad tai tik apsunkins ir taip apkrautą apylinkės teisėjų darbotvarkę ir kitų bylų nagrinėjimą nukels dar tolesniam laikui.

Darbo duos, pinigų – ne?

Nuo kovo 1-osios įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas jau pildomas pataisomis – vakar Seimas po svarstymo pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisoms, leidžiančioms fizinių asmenų bankrotų bylas nagrinėti ne apygardų, o apylinkių teismams. Pataisas priimti planuojama vėlesniuose Seimo posėdžiuose.

Dabar pareiškimą iškelti bankroto bylą leidžiama pateikti vietos, kurioje žmogus gyvena, apygardos teismui.

Tačiau taip mano ne visi parlamentarai – Biudžeto ir finansų komiteto narys Jurgis Razma pabrėžė, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis beveik septynis kartus didesnis negu apygardų teismų teisėjų ir pataisos jų darbą dar labiau apsunkins.

Jis dienraščiui pripažino, kad patiems bankrutuojantiems asmenims sprendimas būtų geras, nes apylinkių teismai dažniausiai yra arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

"Mano žiniomis, apygardos teismų situacija geresnė – jie mažiau apkrauti darbu. Tad iškėliau klausimą – jei šis siūlymas būtų lydimas pažadų pagelbėti apylinkių teismams su resursais, būtų viskas gerai. Tačiau dabar aš nuogąstauju, ar gavus papildomo tipo bylas nesulėtės kitų bylų nagrinėjimas. Juk žinome, kad ir dabar bylų nagrinėjimo tempas yra tragiškai lėtas", – kalbėjo opozicijos atstovas.

Bankrutuoti sudėtinga

Vertindamas patį Fizinių asmenų bankroto įstatymą J.Razma pripažino, kad jis – gana konservatyvus, tad, pavyzdžiui, palyginti su fizinių asmenų bankroto pioniere Baltijos šalyse Latvija, tokių procedūrų Lietuvoje gali būti mažiau.

"Taip, pradėti bankroto procedūrą galbūt bus sudėtingiau nei Latvijoje. Bet gal tai ir gerai, ypač žinant be galo didelį mūsų žmonių išradingumą, sugebėjimą gudrauti. Pasižiūrėkime, kaip atrodys pirmosios bylos, tuomet žiūrėsime, ar reikės įstatymą taisyti", – sakė J.Razma.

Nors įstatymas įsigaliojo kovo 1 d., pirmosios bankroto procedūros galės būti keliamos tik po mėnesio (mažiausiai tiek laiko duodama susipažinti su pareiškimu bankrutuojančio asmens kreditoriams), t. y. nuo balandžio pradžios. Patys bankroto administratoriai jau prabilo apie pernelyg didelius suvaržymus bankrutuojantiems.

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Alvydas Geigalas dar anksčiau dienraščiui tvirtino neabejojantis, kad bankroto procedūrų nebus tiek daug, kiek tikimasi.

"Kad norinčių bankrutuoti yra, žinau tikrai – signalus mums duoda ir bankroto administratoriai. Kalbant apie skaičius – pavyzdžiui, įstatymui įsigaliojus Latvijoje, fizinių asmenų bankrotų skaičius pusantro karto viršijo įmonių bankrotų. Kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje, sakyti tikrai nedrįsčiau, nes nežinia, kaip pasisuks įstatymo taikymas. Manau, ir pats bankroto įstatymas dar parodys įvairių minusų, trūkumų", – pripažino A.Geigalas.

Jo nuomone, pats įstatymas pernelyg griežtas, tad pritaikomas tik nedidelei daliai asmenų, turinčių problemų dėl skolų.

"Daug kas kalba, jog tai labiau ne bankroto, o skolos restruktūrizavimo įstatymas: esmė – skolos išdėliojamos per penkerių metų laikotarpį, kreditoriai turi sutikti, kad pasibaigus šiam laikui jie nebeturės jokių pretenzijų. Viskas yra kreditorių rankose – pritarti šiam planui ar ne. Tad turi būti visų šalių sutarimas", – apie fizinių asmenų bankroto sunkumus kalbėjo Įmonių bankroto valdymo departamento vadovas.

Pretendentų – 12 tūkst.

Bendrovės "Creditinfo Lietuva" duomenis, šiuo metu formalius įstatymo kriterijus bankrutuoti atitinka apie 12 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad bankroto galimybe per metus pasinaudotų apie 2 tūkst. asmenų.

Pranešime spaudai rašoma, kad iš visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3520 yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybų nariai arba direktoriai. Pasak bendrovės vadovo Andriaus Bogdanovičiaus, tikėtina, kad dalies verslo sąsajų turinčių asmenų skolos atsirado žlugus jų verslui.

Apylinkių teismuose šiuo metu dirba 491 teisėjas. Įvertinus didžiausią galimų bankrotų skaičių, vienam tektų vidutiniškai po keturias fizinių asmenų bankroto bylas per metus.