- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokiečiai, šveicarai nežino, ką reiškia dėl hidraulinių bandymų keletą dienų gyventi be karšto vandens, švedams vanduo atjungiamas tik darbo valandomis, skirtinguose Lietuvos miestuose tenka tverti nuo poros dienų iki poros savaičių. „Galima viską padaryti taip, kaip Švedijoje, tačiau tuomet reikės didinti šilumos kainas“, – LRT.lt sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius. Specialistas aiškina, kad nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, Lietuva artėja prie Vakarų.
„Informuojame, kad nuo šių metų X mėnesio X dienos [...] dėl šiluminių trasų hidraulinių bandymų nebus tiekiamas karštas vanduo“, – kiekvieną vasarą gyventojus pasitinka raštelis prie laiptinės durų. „Juk XXI amžius...“ – atsidūsta gyventojai. Tačiau ne visos pažangios, už Lietuvą turtingesnės šalys yra atsikračiusios šio palikimo. Tiesa, joms pavyksta užtikrinti didesnį komfortą gyventojams.
Vokiečius stebinantis reiškinys
LRT RADIJO bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza pasakoja, kad Berlyne karšto vandens tiekimo sistema yra kitokia nei Lietuvoje, čia karštas vanduo nėra tiekiamas centralizuotai.
„Kai kam nors Vokietijoje papasakoju, kad Lietuvoje kažkur miesto gale yra šilumos tinklai, per visą miestą teka šitas vanduo, dalis kažkur nuteka, visi stebisi, vadina tai aplinkosaugos katastrofa. Čia kiekviename name yra katilai, o namų savininkai gali nuspręsti, kada jie įjungiami, kada išjungiami. Čia net nesama tokio dalyko, kaip šildymo sezono pradžia ar pabaiga.
Vokietijoje yra įstatymas, nurodantis, kad, jei name gyvena nuomininkas, jis turi teisę visą laiką, bet kuriuo metų laiku turėti šiltą vandenį ir šildymą. Norėjome vasarai atjungti šildymą, sutaupyti, tačiau negalėjome, nes pirmame aukšte gyveno nuomininkai, kurie kartą netgi gegužę paprašė įjungti šildymą. Nesu girdėjusi apie atjungiamą vandens tiekimą ir kitur Vokietijoje, nors galbūt kažkur ir yra likusių senų sistemų“, – kalba V. Kaluza.
Penkerius metus Šveicarijoje gyvenusi „Babyblog“ tinklaraščio autorė Sotera Šveikauskaitė LRT.lt taip pat sako nė sykio nesusidūrusi su Lietuvoje gerai pažįstama situacija, kada kelioms dienoms ar dar ilgiau nutraukiamas karšto vandens tiekimas.
Įspėja SMS žinutėmis, leidžia susiruošti į darbus
LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja daugybę metų gyvenusi daugiabutyje ir ne kartą susidūrusi su situacija, kuomet kuriam laikui būdavo nutraukiamas karšto vandens tiekimas, tačiau, pasak jos, tai – kur kas mažiau diskomforto keliantis procesas nei Lietuvoje.
„Daug metų gyvenau bute, kuriame – centralizuotas šildymas, vandens tiekimas. Lietuvoje, kuomet grįždavome vasarai, karšto vandens atjungimas būdavo siurprizas, niekad nežinodavome, kada jį vėl įjungs. Karšto vandens tiekimas profilaktiniams darbams nutraukiamas ir Švedijoje, tačiau pranešimai gaunami gerokai iš anksto, o išvakarėse siunčiamos ir SMS žinutės.
Karšto vandens tiekimas nutraukiamas tomis valandomis, kada, labiausiai tikėtina, žmonės leidžia laiką ne namuose – darbo valandomis. Gyventojams užtikrinama galimybė susiruošti į darbą – vanduo netiekiamas nuo maždaug 8:30 iki 15:30 valandos. Tai gali būti porą dienų iš eilės, tačiau tik tuo metu“, – aiškina V. Meidutė-Strazdauskienė.
Pašnekovė pasakoja, kad, jei vandens (šalto ir karšto) tiekimas nutraukiamas dėl avarinių situacijų, į procesą įsijungia gaisrinė pagalba, o SMS žinute siunčiama informacija, kur yra arčiausias gaisrinės postas, kuriame dalijamas geriamas vanduo.
Kai kuriems Lietuvoje be karšto vandens tenka gyventi ir porą savaičių
Kaune, Vilniuje hidrauliniai bandymai paprastai užtrunka porą dienų, Alytuje – apie tris, Panevėžyje, Šiauliuose be karšto vandens pakentėti tenka apie 3–5 dienas, apie keturias dienas procesas trunka Klaipėdoje. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergės gyventojai vandenį kaitintis puoduose ir virduliuose maudynėms yra priversti apie porą savaičių.
Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius sako, kad laikas, kada netiekiamas karštas vanduo, labiausiai priklauso nuo istorinės šilumos tinklų konfigūracijos.
„Didieji miestai turi žiedinę vamzdynų sistemą, daug žiedų, tad nutraukus tiekimą ir vamzdį remontuojant vienoje vietoje, karštą vandenį galima tiekti per kitą pusę. Tačiau, jei miestas mažas, toks kaip Ukmergė, jame yra viena magistralė išilgai miesto, ją remontuojant nėra galimybės iš kitur patiekti karšto vandens, taisymas trunka ilgiau.
Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje. Didelė dalis tinklų jau yra modernizuoti, perjunginėjami, netgi taikomos mobiliosios katilinės, atvežamos remonto metu“, – aiškina pašnekovas.
Pasak V. Lukoševičiaus, galima viską padaryti taip, kaip Švedijoje, tačiau tuomet teks didinti šilumos kainas.
„Jei renkamės pigiausią būdą, reikia kentėti, o jei komfortiškiausią, su įvairiausiais perjungimais, apėjimo linijomis, mobiliomis katilinėmis, reikia viską įskaičiuoti į tarifą. Tačiau tuomet žmonės bus nepatenkinti, kad šildymas ar karštas vanduo brangsta.
Papildomai niekas pernelyg nesiveržia mokėti, todėl investuoti į tinklų modernizaciją tenka iš turimų lėšų. Lėšų nėra tiek daug, kad didžiuosius miestus ar mažesnius būtų galima greitai pertvarkyti“, – sako jis.
Anot V. Lukoševičiaus, situacija skirtinguose miestuose yra skirtinga, tačiau bendrai pažanga yra padaryta didelė, nes valstybė reguliuoja standartus, vamzdynų atnaujinimui skyrė nemažai ES lėšų. Laikai, kada vandens tiekimas būdavo nutrauktas kelioms savaitėms – užmarštyje arba į Rytus nuo Lietuvos.
„Daug dirbau Ukrainoje, Kazachstane, tad galiu drąsiai pasakyti, kad ten, kur dar yra tarybinių laikų standartai ir darbo stilius, atjungti karštą vandenį iki mėnesio yra normali praktika. Niekas nesivargina dėl vartotojų. Mes stengiamės, kad tai truktų kuo trumpiau, suprantame vartotojų nepasitenkinimą, be to, turime bėdų dėl savo prestižo ir reputacijos, tad darome, ką galime“, – LRT.lt sako pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas69
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...