Atokvėpį kitąmet keis didesnis kainų spaudimas

  • Teksto dydis:

„Šie metai yra vangesnės infliacijos metai ir, matyt, reikia tuo kainų spaudimo atokvėpiu pasidžiaugti“, – sako Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Ji viliasi, kad šventiniu periodu vartotojai pernelyg neišlaidaus, nes kitąmet infliacija augs.

Atkurta perkamoji galia

Nors dar nėra visų duomenų apie juodojo lapkričio prekybą, I. Genytė-Pikčienė sako, kad jau pakanka kitokių makroekonomikos rodiklių, kurie leidžia daryti tam tikrų išvadų ir apibendrinimų apie gyventojų namų ūkių finansinę būklę, ateities vertinimus, perkamosios galios tendencijas. Ji pabrėžia, kad pastarųjų trejų metų kontekste Lietuvos gyventojai pademonstravo gerą finansinį atsparumą.

„Prisiminkime, kad 2022 m. Lietuva patyrė energetikos šoką, infliacijos šuolį, nes buvo mėnesių, kai tuometė vidutinė metinė infliacija siekė netgi 24 proc. Tai išties labai reikšmingas kainų padidėjimas, labai kilo maisto kainos“, – vardija ekonomistė.

2023-ieji vis dar pasižymėjo gana aukšta infliacija, jos šleifas tęsėsi dar kurį laiką ir, viena vertus, degino gyventojų santaupas, antra vertus, – perkamąją galią.

„Šiemet situacija normalizavosi. Infliacija nuo pat metų pradžios yra tikrai labai stipriai išsikvėpusi. Visus metus stebėjome itin žemą metinę infliaciją, tam tikrais mėnesiais buvo situacijų, kai kainos netgi šiek tiek smukdavo. Tokios kainų tendencijos atvėrė tam tikrą ramybės langą mūsų gyventojams prisitaikyti, atkurti perkamosios galios praradimus, nes, stebint pajamų dinamiką, darbo užmokesčio tendencijas, jos gyventojams išties buvo labai palankios“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Daugiau skiria taupymui

Jau šių metų pradžioje fiksuota, kad realus darbo užmokesčio indeksas sugrįžo į aukštumas, stebėtas prieš infliacijos šoką. Vadinasi, perkamosios galios praradimai buvo atkurti ir, toliau sparčiai kylant atlyginimams, kartu kilo ir perkamoji galia, aiškina ekonomistė.

„Kalbant apie pajamas, šie metai buvo ne mažiau palankūs nei ankstesnieji, nes tikrai sparčiai kilo darbo užmokestis, ypač jis didėjo viešajame sektoriuje. Trečiojo ketvirčio duomenimis, viešajame sektoriuje per metus atlyginimai kilo netgi 14 proc. Šiek tiek vangiau jie didėjo privačiame sektoriuje, nes jis susiduria su cikliniais išbandymais, būdingais nuo verslo ciklo labiau priklausomoms, jautresnėms veikloms. Tačiau netgi ir privačiame sektoriuje darbo užmokesčio didėjimas siekia 9,4 proc. per metus“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, lyginant Lietuvos darbo užmokesčio dinamikos tendencijas su kitomis Europos šalimis, atlyginimų kilimas yra vienas sparčiausių: „Artėjimas prie ES vidurkio, link Vakarų valstybių vidutinio darbo užmokesčio lygio, yra išties spartus.“

Ekonomistė išskiria, kad tai ne tik kelia vartotojų perkamąją galią, bet ir leidžia reikšmingai nekeisti savo vartojimo elgsenos, o kaip tik atveria daugiau galimybių vartoti. Tačiau labai svarbu, kad papildomų lėšų gyventojai skiria ne tik vartojimui, bet intensyviai įsibėgėja ir taupymo procesai. „Stebint indėlių bankuose lygį, vis fiksuojami nauji rekordai ir tai rodo, kad pastarųjų metų minėtus išbandymus gyventojai įveikė tikrai sėkmingai“, – sako ekonomistė.

Tendencija: I. Genytė-Pikčienė išskiria, kad papildomų lėšų gyventojai skiria ne tik vartojimui, bet intensyviai įsibėgėja ir taupymo procesai, didėja indėlių bankuose lygis. / D. Labučio / ELTA nuotr.

Rami žiema

Artėjant šventėms galima pasidžiaugti tuo, kad ši žiema nežada itin drastiškų išorinių poveikių nulemto kainų šoko. Tačiau sausis atneš tam tikrų pokyčių. „Taip, nuo sausio nebus palanku, kad infliaciją veiks didinami akcizai, įvedami CO2 dedamosios sprendimai. Tai šiek tiek kilstelės infliaciją ir atitinkamai kainas vartotojams. Tačiau tai nėra naujiena, tai buvo apspręsta anksčiau“, – primena I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau ji ramina, kad mėnesinė minimali alga (MMA) didės daugiau nei 12 proc., o tai pirmiausia aktualu žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kuriuos infliacija veikia bene skaudžiausiai. „Infliacijos tendencijos bus gerokai švelnesnės nei atlyginimų augimo, vadinasi, kitais metais gyventojų perkamoji galia didės“, – tikina ekonomistė.

Tačiau, augant perkamajai galiai, didėja ir kainos. I. Genytė-Pikčienė sako, kad čia labai svarbus reliatyvus kainų augimas, palyginti su pajamomis. Žinoma, kad infliacija, su kuria susidūrėme 2022 m., buvo drastiška, bet tai buvo neekonominio išorinio šoko nulemtas kainų šoktelėjimas. Pirmiausia, tai lėmė pandemijos padariniai, kurie kainas galutiniam vartotojui kėlė dėl sutrūkusių tiekimo grandinių ir susidariusių lokalių ir globalių prekių ir žaliavų deficitų. „Toliau – Rusijos energetinis karas prieš Europą, buvo prisuktas dujų tiekimas, kuris Europą prieš šaltąjį sezoną paliko visiškai pliką energetine prasme“, – primena ekonomistė.

„Iš tikrųjų, labai objektyvu suvokti, kad šių neekonominių dirgiklių ekonominiai padariniai yra milžiniški, kaip patyrėme savo kailiu, bet jie yra vienkartiniai. Ilguoju, vidutiniu laikotarpiu, kai stebime natūralias ekonominės veiklos tendencijas su ekonominiu priežastingumu, matome, kad jeigu atlyginimas yra spartesnis nei kainų augimas, perkamoji galia stiprėja ir namų ūkiai tikrai turi galimybių tiek plėsti savo vartojimo prekių krepšelį, tiek daugiau skirti taupymui, investavimui, ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Ši tendencija pastebima“, – sako ekonomistė.

Žinoma, kad kainų indeksas tikrai pasiekė istorines aukštumas. Tačiau retai kada būna priešingai, retai kada įvyksta drastiškų kainų korekcijų.

„Žinoma, kad kainų indeksas tikrai yra pasiekęs istorines aukštumas. Tačiau retai kada būna priešingai, retai kada įvyksta drastiškų kainų korekcijų, jas sukelia labai rimtos ekonomikos krizės. Čia, matyt, reikėtų džiaugtis, kad tokių reikšmingų supurtymų mums pavyko išvengti. Jeigu žiūrėtume į infliaciją, kurią stebi Valstybės duomenų agentūra,  šiemet tikrai buvo ir defliacinių momentų, tam tikros kainų krepšelio kategorijos netgi atpigo. Paslaugos brango, bet prekių segmentas atpigo 0,7 proc. per metus – tas indeksas žemesnis nei pernai“, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau lapkritį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų metinis pokytis jau buvo teigiamas – 0,5 proc. didesnis nei tuo laiku prieš metus. „Tačiau, jeigu žiūrėtume į vidutinę metinę infliaciją, ji neigiama. Buvo mėnesių, kai maisto kainų indeksas buvo mažesnis nei pernai“, – skuba pridurti ekonomistė.

„Taip, šie metai yra vangesnės infliacijos metai ir, matyt, reikia tuo kainų spaudimo atokvėpiu pasidžiaugti“, – akcentuoja ji.

Keičiasi požiūris į šventę

I. Genytė-Pikčienė viliasi, kad šiemet Kalėdos geoekonomine prasme bus ramesnės negu 2022 m. ar 2023 m., o atsitiesusi perkamoji galia leis pasirūpinti, kad jos būtų ir gausios. „Tačiau visgi manau, kad Lietuvos žmonių požiūris į pačią šventę keičiasi, jie labiau linksta, matyt, ieškoti prasmės ne daiktuose, o tam tikrose tradicijose, santykiuose, ir labai norėtųsi tikėti, kad nebepasiduoda labai spontaniškiems, didelių išlaidų reikalaujantiems ir finansiškai rizikingiems sprendimams“, – sako ji.

„Norėtųsi, kad gyventojai imtųsi tvarkyti asmeninius finansus vis atsakingiau ir po smagaus šventinio laikotarpio nereikėtų gailėtis, kad per daug buvo išlaidauta. To ir norėtųsi palinkėti“, – tęsia ekonomistė.

Šiaulių bankas prognozuoja, kad kitąmet kainų augimas bus tikrai didesnis negu šiais metais. „Šiemet numatome 0,8 proc. vidutinę metinę infliaciją, kitąmet ji stiebsis iki 2,6 proc.“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

„Gera žinia, kad atlyginimų augimas išliks spartus, vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės apie 8,7 proc. Realus darbo užmokestis išliks tikrai reikšmingas ir, nepaisant aukštesnės infliacijos dėl priimtų akcizų sprendimų, MMA kilimo, viešojo sektoriaus tam tikrų specialistų atlyginimų didėjimo, perkamoji galia stiprės ir galimybių gyventojai turės daugiau“, – tikisi ekonomistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių