Priėmus visas Darbo kodekso pataisas, bus imamasi Valstybės tarnybos įstatymo, Seimo statuto, Teismų įstatymo bei kitų teisės aktų.

LRT.lt jau skelbė, kad, priėmus naująjį Darbo kodeksą, atostogų laikas nesutrumpės, išeitinės išmokos nesumažės, kiti darbo reguliavimo aspektai nesikeis tiems darbuotojams, kurių darbą reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas, Seimo statutas, kiti teisės aktai.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas A. Sysas tikina, kad naujas Valstybės tarnybos įstatymas jau yra parengtas, o jo detales bus galima labai greitai pakeisti.

Tiek A. Syso, tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario R. J. Dagio teigimu, prieš imantis kitų teisės aktų, pirmiausia reikia galutinai apsispręsti dėl Darbo kodekso.

„Mes komitete iš principo esame sutarę, kad eilės tvarka dabar turėtų būti svarstomos pataisos [Darbo kodekso], kurias kas nors yra pateikęs ar ketina teikti. Kai jau apsispręsime dėl Darbo kodekso pataisų, imsimės Valstybės tarnybos įstatymo, Seimo statuto, kad suvienodintume visas tas normas.

Norisi sužinoti, kokia bus ta galutinė Seimo valia, ir pagal priimtą tvarką analogiškai bus keičiami kiti įstatymai“, – kalba R. J. Dagys.

Pokyčiai – būtini ir greitai atliekami

Seimo vicepirmininkas A. Sysas įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti visus teisės aktus, kurie reguliuoja ne Darbo kodeksu besivadovaujančių darbuotojų darbo sąlygas, o skirtumus, atsiradusius pakeitus Darbo kodeksą, panaikinti.

„Šiandieną didžiausias valstybės tarnautojų atostogų skaičius yra 42 kalendorinės dienos, o dirbančių pagal darbo sutartis – 28. Teisėjai, pavyzdžiui, turi 56 kalendorines dienas. Aš manau, kad, jei mes pereiname prie darbo dienų, tai prie jų reikėtų pereiti ir valstybės tarnyboje, teisėjų darbe ir kitų grupių, kurios turi tas nuostatas savo įstatymuose.

Tai padaryti yra būtina. Viską reikia daryti sistemiškai, o pats buvau iniciatorius idėjos suvienodinti ir visuose įstatymuose galiojančias išeitines išmokas“, – pažymi A. Sysas.

Pasak R. J. Dagio, išskirtinių darbuotojų kategorijų neturėtų likti, nors kai kurie Darbo kodeksu reglamentuojamų darbuotojų ir valstybės tarnautojų skirtumai – natūralūs.

A. Syso teigimu, pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo detales galima per pora mėnesių. Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis LRT.lt anksčiau teigė, kad atsiradusius skirtumus tarp Darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikėjo peržiūrėti dar svarstant Darbo kodeksą. Tačiau geriau vėliau, nei niekad, pridūrė socialinės apsaugos ekonomikos dėstytojas.

Labiausiai skiriasi atostogos ir išeitinės

Pagal naująjį Darbo kodeksą, labiausiai skiriasi įvairių teisės aktų reguliuojamų darbuotojų atostogų trukmė ir išeitinės išmokos. Naujojo Darbo kodekso reglamentuojamų darbuotojų atostogos trumpėja nuo 28 kalendorinių iki 20 darbo dienų.

Tuo metu teisėjai kol kas ir toliau galės mėgautis 28 kalendorinių dienų kasmetinėmis atostogomis, kurios pailgėja viena kalendorine diena už kiekvienus metus, jei teisėjas turi daugiau kaip penkerių metų darbo stažą. Bendra teisėjų kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos, rašoma Teismų įstatyme. Be šio įstatymo nustatytų atostogų, teisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.

Valstybės tarnybos įstatymas apibrėžia, kad valstybės tarnautojams priklauso 28 kalendorinių dienų atostogos. Turintiems daugiau kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą už kiekvienų 3 metų tarnybos stažą vėliau suteikiama papildomai po 3 kalendorines dienas, bet bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

Naujasis Darbo kodeksas numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus, pusės mėnesio – jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienus metus. Papildoma kompensacijos dalis (iki trijų VDU) mokama iš garantinio fondo, jei darbuotojo darbo stažas įmonėje buvo bent penkeri metai.

Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų (dėl sveikatos būklės, kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas), išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama.

Valstybės tarnautojui mokama nuo dviejų iki šešių mėnesių vidutinė alga, priklausomai nuo stažo.

Neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Taip pat nustatyta, kad išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio.