- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime sėkmingai skinasi kelią Lietuvos banko siūlymas apvalinti prekių ir paslaugų kainas atsisakant 1 ir 2 centų monetų, praneša LNK. Apvalinamos būtų ne atskirų produktų ar paslaugų kainos, o pirkinių krepšelio suma.
„Matome labai dinamiškus kainų pokyčius dėl infliacijos. Tie ekonominiai procesai vyksta nepriklausomai. Politiniai sprendimai nedaro jiems įtakos. Konkrečiai dėl to siūlymo apvalinti centus, jau galime žiūrėti ir į patirtį. Tai yra pritaikyta šešiose euro zonos valstybėse. Matėme, kad visuomenė labai lengvai prisitaiko. Žinoma, jei yra informuota ir žino, kas laukia ir apie pokytį išgirsta ne atėję prie kasos. Tam ir yra skirtas laiko intervalas. Manoma, kad bendras efektas – neutralus. Žmonėms, dirbantiems versle, būtų sudėtinga iš karto suprojektuoti tas kainas, kad iš karto numatytų, koks būtų galutinis krepšelis. Ar tas apvalinimas bus naudingas vartotojui ar prekybininkui? Bus ir taip, ir taip. O kaip rodo praktika, viskas išsilygina ant nulio. Vieną kartą apsipirkęs krepšelį pats išloši vieną ar du centus, o kitą kartą išloš prekybininkas. Kai buvo derinamasi su prekybininkais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, jie labai norėjo, kad tai nebūtų intervenuojama į kainų nustatymą. Tai nebūtų legalus procesas bet kokiu atveju. Kainos nėra reguliuojamos, negalime turėti tokios įtakos. Jie nori turėti tokias prekybines galimybes, kas sudaro pigesnės prekės iliuziją. Šioje vietoje į tai visiškai nėra kišamasi“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Opozicijai kyla klausimas, kad prieš euro įvedimą visi sakė, kad niekas nebrangs, bet atsitiko kitaip. Dabar ir vėl paliekame patiems verslininkams nuspręsti, galbūt rinka viską sureguliuos. Kyla klausimas, kaip tada reikėtų suvaldyti, sureguliuoti tuos verslininkus, kurie nesilaikytų tų taisyklių? Nors su išmaniais kasos aparatais galimybės bus nedidelės, bet iki 2025 m. gal jie dar galėtų tas kainas pasireguliuoti.
– Kiekvieną dieną nuėjus į parduotuvę galima pamatyti skirtingas kainas. Kainos ne vienu ar dviem centais būna dažnai pabrangusios. Skaičiai kartais nelabai maloniai džiuginantys. Vargiai nutiks, kad patys prekybininkai modeliuotų tas kainas, kad jiems būtų didelė nauda iš vieno ar dviejų centų. Tų pritaikiusių valstybių pavyzdžiai parodė, kad tokio elgsenos pokyčio nėra fiksuojama. Rezultatas yra neutralus. Tu modeliuok nemodeliavęs, vis tiek ta galutinė kaina kontroliuojama paties pirkėjo.
– Natūralu, kad kažkas namų kampuose turi užsilikusių šių centų monetų. Gyventojams kyla klausimas, ką su jomis daryti? Ar geriau iki 2025 m. jas visas išleisti, ar žmogui teks keliauti į banką vėliau?
Tu modeliuok nemodeliavęs, vis tiek ta galutinė kaina kontroliuojama paties pirkėjo.
– Gyventojai gali būti ramūs. Kaip jie elgiasi su tais centais, taip jie galės elgtis ir toliau. Jie niekur nebus išimami. Jais ir toliau bus galima atsiskaityti. Prekybos vietos privalės juos priimti. Čia yra tam, kad nereikėtų gražinti grąžos vieno ar dviejų centų monetomis. Ką tai duoda? Tie centai dažnai yra išmėtomi, jie necirkuliuoja. Dažniausiai jei būna panaudojami vieną ar du kartus ir toliau negrįžta į Centrinį banką. Tai bankas turi vėl užsakyti jų kaldinimą. Tai yra dideli kaštai. Gyventojai praktiškai jais nebesinaudoja. Tai ir tie patys taršos klausimai, skaičiuojamos didelės apimtys. Tokių monetų dėl savo menkumo yra apsčiai, o nuostoliai – patiriami. Gyventojai juos arba išmėto, arba kaupia kur nors.
– Ar bandėte skaičiuoti, kiek Lietuvos bankas sutaupytų, jei Lietuva atsisakytų vieno ir dviejų centų monetų?
– Vien kaldinimo reikmėms metams nebereikėtų skirti 0,5 mln. eurų. Tiek kainuoja užsakyti, pagaminti. Vieno cento monetos pagaminimas kainuoja brangiau nei tas vienas centas yra vertas. Tai bus ne vien Lietuvos banko sutaupymai, bet nauda ir patiems gyventojams. Taip pat ir verslas sutaupys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų2
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys2
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...
-
D. Kreivys: sinchronizavimas elektrą pabrangintų nedaug15
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba. ...
-
Netektis: mirė verslininkas V. Šleinota14
Lietuva neteko verslininko Vaclovo Šleinotos. Apie tai pranešta jo feisbuko paskyroje. ...
-
LEA: vienas elektros tiekėjas kėlė kainas, o du – mažino
Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas 2–6 procentais padidino 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus, o likę du – sumažino 1–3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
I. Šimonytė: draudimo sutarčių mokestis galėtų atsirasti nuo 2025-ųjų vidurio
Politikams atsisakius Finansų ministerijos siūlymo kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį apmokestinti dalį draudimo sutarčių, premjerė Ingrida Šimonytė teigia neatmetanti, kad Seimas tokias pataisas galėtų priimti dar šie...
-
Premjerė: žmonių pajamų augimas kitąmet gerokai aplenks kuro brangimą7
Prezidento patarėjai pareiškus, jog Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą jame reikėtų numatyti priemones, švelninančias padidintų kuro akcizų poveikį, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2025 metais žmonių ...
-
Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – svari parama
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ...
-
Nedarbo lygis euro zonoje gegužę nepakito – 6,4 procento
Vidutinis nedarbas euro zonoje gegužę išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,4 proc., rodo Eurostato antradienį paskelbti duomenys. ...