„Pirminių energetikos žaliavų rinka neefektyvi ir politizuota. Didžiulę įtaką turi OPEC kartelis, kuris geopolitiškai nestabilus, veikiamas įvairių karinių įtampų, kurios nuolat trikdo ne tik tų šalių ramybę, bet ir verčia naftos kainas šoktelti į rekordinius aukščius. Aišku, ir Rusija, kuri vaidina reikšmingą vaidmenį. Kaip matome, dabar ji energetikos rinką naudoja savo kariniams tikslams“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės vertinimu, tokioje aplinkoje, normaliomis sąlygomis turintys veikti rinkos dėsniai tiesiog nebegalioja.

„Visi naftos ir dujų žaidėjai turi didelę galią rinkoje, o tai jau yra nebe ekonomika, o politika. Tomis įtakomis žaidžiant, plius veikiant įvairioms karinėms įtampoms ir konfliktams, apskritai sudėtinga prognozuoti situacijas. Natūralu, kad tai iššaukia krizes“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas pritaria, kad ekonomikos dėsniai prekiaujant energetiniais ištekliais turi menką įtaką.

„Idealiomis sąlygomis galbūt būtų šaunu galvoti apie laisvą paklausos ir pasiūlos formuojamą rinką, bet akivaizdu, kad tiek dujos, tiek nafta ir kiti energetiniai šaltiniai yra sukoncentruoti keliose rankose“, – tvirtino jis.

Anot finansų analitiko, energetikos išteklių rinkos neefektyvumą nulemia jos pačios specifika.

„Oligopolija šioje rinkoje susidėsčiusi natūraliai. Energetinių išteklių išgavimas nėra toks paprastas dalykas, kad galėtų būti labai daug dalyvių. Kita problema yra tai, kaip energijos ištekliai gali būti transportuojami. Jeigu mes turime anglis, naftą, tai tie dalykai yra lengvai transportuojami, pasaulis žino, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, naftos srityje mes neturime tokių didelių įtampų, kaip su dujomis. Jos yra transportuojamos dujotiekiais, kurie priklauso tai pačiai Rusijai ir iš čia kyla visa problema dėl energetikos, dujų ir išvestinai elektros“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Aukštos energetikos kainos pačios ir veda prie problemos sprendimo

Vis tik, finansų analitiko vertinimu, siekiant spręsti energetikos rinkos neefektyvumo problemą, veikiausiai nėra įmanoma kurti alternatyvias organizacijas ar kartelinius susitarimus jau galiojančioms struktūroms.

„Alternatyviu keliu nelabai pavyks eiti, nes OPEC turi savo įtaką ir ta įtaka yra išreikšta bareliais. Tai yra dideli naftos kiekiai. Kalbant apie dujas, mes vienareikšmiškai turime vieną probleminę valstybę – Rusiją, kuri energetinio šantažo būdu bando išsikovoti dėmesio ir ji yra pagrindinė šios peklos kūrentoja“, – aiškino M. Dubnikovas.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė laikosi pozicijos, kad šią neefektyvią rinką patobulinti leistų ne alternatyvios struktūros, kurios galėtų konkuruoti iškastinių išteklių srityje, o būtent investicijos į žaliąjį kursą.

„Susiklosčiusios aukštos energetikos nešėjų kainos pačios ir siūlo problemos sprendimą – investicijų paūmėjimą į atsinaujinančią energetiką. Valstybės vidutiniu laikotarpiu neturėtų ieškoti alternatyvų iškastiniame kure, bet dėlioti strategiją, kad kuo toliau, tuo mažiau iškastinio kuro reikėtų. Reikia stipriai didinti atsinaujinančių energetikos šaltinių dalį energetinio vartojimo balansuose ir atitinkamai pasirūpinti kaupikliais, baterijomis“, – tikino ji.

Pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta

Aukštos energetinių išteklių kainos, INVL ekonomistės teigimu, Europą jau paskatino itin sparčiai judėti žaliojo kurso keliu. Atsinaujinančios energetikos kryptis, jos manymu, turėtų įgauti vis didesnį pagreitį, nes investicijos šioje srityje, kainoms tapus itin aukštoms, jau ėmė atsipirkti net ir be papildomų valstybės skiriamų subsidijų.

„Rinka tuomet taps tokia, kurioje veikia rinkos dėsniai ir kurią paprasta prognozuoti. Nėra neekonominių veiksnių, kurie išbalansuoja ne tik visą energetikos rinką, bet ir makroekonominį paveikslą“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Tai, kad pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta, pastebi ir M. Dubnikovas. Pasak jo, tokios euro zonos ekonomikos, kaip Vokietija, šį šildymo sezoną susidūrusios su problemomis, imsis dar didesnės apimties investicijų ir jau artimiausiu metu perorientuos savo energetiką.

„Po šios krizės mes matysime labai stipriai pasikeitusį pasaulį. Labai tikėtina, kad dujų vartojimas netgi kris. Akivaizdu, kad kritinėje situacijoje toks energijos šaltinis nėra patikimas, dėl to, kad jo tiekimo būdas leidžia išgavėjui bandyti terorizuoti, bet tai nepavyks. Po šios žiemos pagrindinės Europos ekonomikos persiorientuos ir nelabai aišku, kur Rusija dės išgaunamas dujas“, – neabejoja finansų analitikas.