Australija suteikė teisę ignoruoti viršininkų skambučius: ar tai įmanoma Lietuvoje?

Australija milijonams darbuotojų suteikė teisę „atsijungti“ ir ignoruoti nepagrįstus savo viršininkų skambučius, elektroninius laiškus ir žinutes po darbo ir savaitgaliais. Darbuotojų profsąjungos šį sprendimą vadina „istoriniu“. Tačiau darbdaviai sako, kad „Teisės atsijungti“ įstatymai yra skuboti, prastai apgalvoti ir labai painūs.

O ką apie tokį „atsijungimą“ kalba Lietuvos Darbo kodeksas, ar jis reglamentuoja darbuotojo ir darbdavio darbinius santykius po darbo, plačiau pakomentavo teisininkas Tomas Bagdanskis.

– Jūsų profesijos atstovams turbūt negaliotų australiškas įstatymas – dirbate be darbo valandų.

– Tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Australai taip skambiai pasisakė, kad čia labai didelis perversmas, bet tas įstatymas turi išimčių. Ta išimtis yra, kad dėl svarbios priežasties darbdavys gali kreiptis į darbuotoją nedarbo laiku. Tada prasideda diskusija – kas yra svarbi priežastis. Problema egzistuoja tokia, kad kartais darbdaviai, ypač jeigu yra darboholikai, net ir nesant būtinumui bando susisiekti su darbuotojais ne darbo metu. Tada kyla klausimas, kaip reaguoti. Kitas dalykas, jeigu vadovas bandė susisiekti su keliais darbuotojais ir vienas atrašė, o kitas ne, tada gali atsirasti skirtingas požiūris į darbuotoją.

Kartais darbdaviai, ypač jeigu yra darboholikai, net ir nesant būtinumui bando susisiekti su darbuotojais ne darbo metu.

– Darbas nuotoliu iškreipė tradicinius darbinius santykius. Darbuotojas gali būti net kitame žemyne ir dirbti nuotoliu. Taigi, kaip tuomet su atsijungimu? 

– Lietuvoje buvo iniciatyva reglamentuoti teisę atsijungti arba teisę būti nepasiekiamam. Po to prasidėjo diskusija, ar čia liečia tik nuotolinį darbą, ar ne tik. Esmė yra tokia, kad darbdavys turi nustatyti taisykles, kokiais atvejais gali susisiekti su darbuotoju ne darbo metu. Australai grubiai pasakė taip: jeigu tu nori susisiekti su darbuotoju nedarbo laiku, tu turi nustatyti taisykles, o taisyklėse turi numatyti išimtinius atvejus, kada tu tai galėsi padaryti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie Lietuvą, ar tai įmanoma įtvirtinti Darbo kodekse?

– Darbo kodekse ši problema yra netiesiogiai išspręsta, nes yra toks institutas „budėjimas namuose“. Pavyzdžiui, dirbu serviso įmonėje, kuri garantuoja, 24/7 aptarnavimą ir jeigu esu meistras, kuris prižiūri tam tikrą įrangą, tai galiu susitarti, kad man darbdavys gali paskambinti ir mane iškviesti. Už tokį laiką, kai budžiu namuose, man mokama 20 proc. nuo algos priemoka. Tada esu įsipareigojęs pakelti ragelį ir už tai man moka pinigus, o jeigu pakeliu ragelį ir važiuoju į vietą, man moka jau darbo užmokestį

– Ar trukdymas po darbo gali būti traktuojamas kaip tiesioginio spaudimo priemonė?

– Jeigu darbdavys neturi susitarimo, bando susisiekti, ir po to vienaip ar kitaip darbuotoją persekioja, tai šis dalykas yra draudžiamas ir už jį būtų galima reikalauti žalos atlyginimo.

– Jūsų manymu, ar kada nors susitarsime, kur yra riba? 

– Negali padaryti absoliučiai, kad darbuotojas visais atvejais būtų nepasiekiamas. Reikia susitarti: jeigu norite kreiptis į darbuotoją kaip darbdaviai, tai jūs apsirašykite žaidimo taisykles ir tada išspręsime, ar tai mokamas laikas, ar nemokamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Lietuviski vergai privalo vergauti 24/7. Tam jie ir vergai, o ne laisvi australai.

Romas

Romas portretas
Tai aišku, kad įmanoma. Tik paskui reikės kito darbo ieškoti.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių