Neblogus finansinius rezultatus pastaruoju metu rodantys šalies komerciniai bankai, regis, pradeda linkti prisiimti daugiau rizikos ir labiau atsukti paskolų čiaupus. Kai kuriems verslininkams net nebereikia kreiptis į bankininkus, nes jie ateina patys.

„Eina šniūrais“

„Jie čia šniūrais pas mane eina“, – tokius vieno Klaipėdos verslininko žodžius apie vėl padažnėjusius paskolas siūlančių bankininkų vizitus neseniai išgirdo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, šis atvejis pastaruoju metu toli gražu ne vienintelis.

„Bankų persivertimą pradėjau stebėti maždaug nuo šių metų pradžios. Dar pernai verslininkai turėdavo ilgai belstis į bankų duris ir dažniausiai tos durys net nebūdavo atidaromos, o dabar bankininkai patys pradėjo klientų medžioklę“, – teigė S. Besagirskas.

Tiesa, jis pastebi, kad kol kas padidėjusiu bankų dėmesiu gali džiaugtis ne visos verslo įmonės.

„Pagyvėjimas tikrai jaučiamas didelis, tačiau klausimas – skolinimo sąlygos ir kaklelis, pro kurį įmonėms reikia pralįsti. Tai priklauso nuo to, ar bankai iš esmės varžosi dėl kelių dešimčių ar šimtų stambiausių ir patikimiausių rinkos žaidėjų, ar yra pasirengę skolinti didesniam įmonių būriui“, – svarstė pramonininkų atstovas.

S. Besagirsko teigimu, „geriausi klientai dabar patys renkasi bankus“, o į tokias įmones kalbėtis dažnai vyksta ne eiliniai bankų vadybininkai, o aukščiausi jų vadovai.

„Mažoms ir vidutinėms įmonėms, žinoma, dažnai taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, savininkai turi laiduoti ir asmeniniu turtu. Viskas priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Kita vertus, mažos įmonės dažnai yra pasiruošusios vykdyti visus reikalavimus, kad tik gautų paskolą“, – teigė pašnekovas.

Šiemet skolina daugiau

Patys bankai bent viešai kol kas gana atsargiai kalba apie kreditavimo rinkos augimo perspektyvas, tačiau leidžia suprasti, kad yra linkę paskolas dalyti lengviau, nei tai darė pastaruosius kelerius metus.

„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis toliau stiprėjo, gerėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Numatomas šalies ūkio augimas, įmonių investicijų pagyvėjimas ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimas formuoja aplinką, nuosaikiai palankią bankų veiklos plėtrai“, – komentuodamas pirmo metų ketvirčio banko rezultatus vakar sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.

Bendro SEB grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelio vertė šių metų kovo pabaigoje buvo 18,05 mlrd. litų – 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau grupės pirmą šių metų ketvirtį suteiktų naujų paskolų suma (neįtraukus pratęstų sutarčių) buvo 1,22 mlrd. litų – net 42,9 proc. daugiau nei pernai sausio–kovo mėnesiais. Tai reiškia, kad ilgą laiką siekęs susigrąžinti senas paskolas SEB bankas vėl dairosi, kur įdarbinti pinigus.

Iš viso SEB bankas pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 44 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 43,3 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą, kai banko grynasis pelnas buvo 30,7 mln. litų.

Banko grupės uždirbtas grynasis pelnas šiemet buvo 38,7 mln. litų, arba 6,7 proc. mažiau nei pirmą 2011-ųjų ketvirtį (41,5 mln. litų).

Ieško tvarių projektų

Apie pirmo metų ketvirčio finansinius rezultatus vakar pranešė ir „Swedbank“. Šio banko finansinė grupė pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 112 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2012 m. sausio–kovo mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 96 mln. litų.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys taip pat užsimena, kad bankas ieško įmonių, kurioms galėtų skolinti, tačiau pripažįsta, kad fiziniams asmenims kreditai kol kas dalijami atsargiai.

„Kritusi rinkos palūkanų norma turėjo neigiamos įtakos pelnui ir šis pirmą šių metų ketvirtį mažėjo. Žemos palūkanos ir toliau bus dominuojantis veiksnys bankų rinkoje, todėl bankai ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą. Kita vertus, palankia finansavimo aplinka turėtų pasinaudoti verslas, juolab kad verslo finansavimo maržos mažesnės nei kitų šalių rinkose“, – sakė A. Danys.

Anot jo, siekdamos išlikti konkurencingos Lietuvos verslo įmonės turėtų planuoti investicijas į įrangos ir pajėgumų atnaujinimą, todėl „Swedbank“ aktyviai ieško galimybių įgyvendinti tvarius verslo projektus.

Kovo pabaigoje „Swedbank“ finansinės grupės turtas siekė 20,183 mlrd. litų ir buvo 4,2 proc. (808 mln. litų) didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.

„Swedbank“ bendras paskolų portfelis šių metų kovo pabaigoje siekė 14,4 mlrd. litų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu ir 6 proc. daugiau nei gruodžio pabaigoje. Labiausiai paskolų portfelį augino verslo finansavimas, tačiau gyventojų skolinimosi apimtis išliko žema.