Privalo atvykti

Į „Kauno dieną“ kreipėsi senjorų šeima, kuriai nurodyta atvykti į Šiaulių banką ir patvirtinti tapatybę. Esą kitu atveju bankas neleis naudotis sąskaitomis, banko kortelėmis, o kartu ir gaunama pensija.

Senjorai nesinaudoja interneto banku, todėl vienintelis būdas patvirtinti tapatybę ir įrodyti bankui, kad nesi susijęs su pinigų plovimu, – apsilankyti banko padalinyje. Bėda ta, kad abu pensininkai sunkiai vaikšto, o iš Aleksoto tektų vykti į miesto centrą. Negana to, būtina iš anksto pranešti apie savo vizitą, užsiregistruoti, o tai kelia papildomų problemų.

Bankas kartoja, kad jei neatliksime tos atpažinimo procedūros, netvarkys mūsų sąskaitų.

„Bankas sugalvojo labai įdomų veiksmą – atpažinimo procedūrą. Tad tiek aš, tiek mano žmona turime atvykti į banką tam, kad jie mus kažkaip atpažintų. Man ir žmonai tuoj sukaks 80 metų, o mes skaudančiomis kojomis turime dėl kažko lakstyti į banką. Kai paprašiau paaiškinti, kas čia per reikalas, konsultantai vis kartojo, kad tokie įstatymai ir reikia patikrinti, ar aš neremiu teroristų. Na, žinote, mes pensijas gauname tik iš „Sodros“, o pinigus išleidžiama tik maistui ir mokesčiams, tačiau bankas vaizduoja, kad vykdo labai aktyvią veiklą ir būtinai turi patikrinti. Mums jau daug metų pinigai pervedami tik iš vieno šaltinio ir taip pat išleidžiami. Bankas visa tai mato, bet vis tiek kažko kimba. Kokius dar teroristus gali paremti iš kelių šimtų eurų pensijos“, – stebėjosi ponas Albinas.

Atvykti į banko padalinį kauniečiams sudėtinga, o Šiaulių banko konsultantai pasiūlė tik vieną išeitį – į namus kviestis notarą, kitam asmeniui suteikti įgaliojimą, kad jis atvyktų į banką ir atliktų privalomas asmens atpažinimo procedūras. Tačiau notaro paslaugos – mokamos.

„Kodėl turiu dar notarui mokėti, ieškoti žmonių, kas už mus galėtų į banką nuvažiuoti. Jei jau bankui reikia pažiūrėti į mane, tegul patys atvažiuoja. Dabar nori pensininkus varinėti“, – pasipiktinimo neslėpė senjoras.

Problema: senjorams sudėtinga atvykti į banko skyrių. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

Negalės naudotis pensija?

Kaip pasakojo kauniečiai, iš Šiaulių banko konsultantų raginimų atvykti į padalinį jie sulaukia ne pirmą kartą. Jei tapatybės nepatvirtins iki nustatyto laiko, gali būti blokuojamos sąskaitos.

„Bankas man kartoja, kad jei neatliksime tos atpažinimo procedūros, netvarkys mūsų sąskaitų. Ar tai reiškia, kad liksime be pensijų? Jie visiškai negerbia savo klientų, juk ten mūsų pinigai, o ne jų. Nori mus pavaikyti, pastumdyti.

Kaip jie gali spręsti, ar aš galėsiu savo pensijos pinigais naudotis. Tiesiog jie gąsdina klientus, kad bus blokuojamos sąskaitos, negalėsime nieko daryti. Į ką tokie veiksmai panašūs? Turiu eiti ir kažką daryti tam, kad įtikčiau bankui. Nėra logikos“, – piktinosi senjoras.

Uoliai vykdo pareigas

Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė dienraščiui teigė, kad įstatymai visiems bankams numato pareigą savo veikloje laikytis principo „Pažink savo klientą“ ir reguliariai atnaujinti žinias apie jų veiklą, pajamų šaltinius ir finansines operacijas.

„Ši informacija bankams būtina vykdant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, kaip tai numatyta LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Bankas, norėdamas pažinti klientą, prašo užpildyti kliento pažinimo anketą, kurioje klientas turi nurodyti pagrindinę informaciją apie save, vykdomą veiklą, pajamų šaltinius, finansines operacijas ir santykio su banku tikslą ir pobūdį.

Vadovaujantis įstatymu, kliento prašoma nurodyti, ar jis arba jo artimi šeimos nariai, artimi pagalbininkai yra politikoje dalyvaujantys asmenys. Anketa pildoma priklausomai nuo kliento tipo, veiklos ir rizikos lygio kas vienus ar dvejus metus“, – aiškino M. Rožytė.

Pasak specialistės, Šiaulių banke kliento pažinimo anketą galima užpildyti ir pateikti trimis būdais: per interneto banką, iš sb.lt atsisiųsti formą, ją užpildyti ir pateikti bankui per „Dokobit“ portalą, pasirašant elektroniniu parašu arba, neturint nurodytų pateikimo galimybių, užsiregistruoti vizitui ir atvykti į artimiausią banko skyrių.

„Bankas neteikia dokumentų pasirašymo klientų namuose paslaugos“, – teigė M. Rožytė.

Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė aiškino, kad jei asmuo neturi galimybių pateikti anketos nuotoliniu būdu ar atvykti į banko skyrių, tuomet bankui reikia nurodyti asmenį, kuris atstovaus jo interesams. „Toks asmuo turi pateikti parašytą galiojantį notarinį įgaliojimą atstovauti visose įstaigose, taip pat ir bankuose. Įgaliojimo įkainiai yra nustatomi notarų“, – nurodė M. Rožytė.

Kaip teigė banko atstovė, teisės aktai numato pareigą bankui pažinti savo klientą ir įpareigoja jį nuolat peržiūrėti ir atnaujinti dalykinių santykių metu klientų pateiktus dokumentus ir duomenis, kad šie būtų tinkami ir aktualūs.

„Klientui to nepadarius, bankui yra draudžiama teikti finansines paslaugas. Todėl siekdamas, kad paslaugų teikimas klientams nesutriktų, bankas apie anketos atnaujinimą klientus informuoja prieš 60, 30 ir 10 dienų iki anketos termino pasibaigimo, dėl to klientai turi pakankamai laiko atvykti į banką atnaujinti savo duomenų. Jeigu nereaguojama į prašymus pateikti kliento pažinimo informaciją arba ji pateikiama netiksli, bankas turi teisę apriboti naudojimąsi finansinėmis paslaugomis (pvz., nebegalima atlikti mokėjimo operacijų, naudotis mokėjimo kortele ir pan.), o kraštutiniu atveju – nebeteikti klientams paslaugų“, – kokios sankcijos taikomos klientams, aiškino Šaulių banko atstovė.

Pamiršo lankstumą

Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Snieguolė Vileikė „Kauno dienai“ patvirtino, kad iš tiesų visos finansų įstaigos Lietuvoje privalo užkirsti kelią pinigų plovimui ir finansiniams nusikaltimams, tinkamai įgyvendinti kovos su sukčiavimu priemones ir tarptautines sankcijas. Tačiau bankai gali lanksčiau žiūrėti į kliento pažinimo reikalavimus.

„Tiesa, apsisprendimo teisė dėl klientų pažinimo informacijos atnaujinimo būdų, terminų, periodiškumo paliekama pačioms finansų įstaigoms. Dėl to šias tvarkas ir procedūras nustato kiekvienas bankas individualiai. Informacijos atnaujinimo periodiškumas turi būti toks, kad leistų finansų įstaigoms disponuoti aktualia informacija apie savo klientus, o apimtis turi priklausyti nuo kliento keliamos rizikos. Pavyzdžiui, mažesnę riziką keliančių klientų pažinimo informacija gali būti atnaujinama rečiau ir mažesne apimtimi. Svarbiausia – kliento pažinimo informacijos atnaujinimas neturi būti savitikslis. Ji turėtų būti naudojama dalykinių santykių su klientu stebėsenai“, – komentavo S. Vileikė.

Toli: norėdami, kad bankas neblokuotų sąskaitų, senjorai iš Aleksoto turėtų vykti į centre įsikūrusį padalinį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Rekomendacijos bankams

Specialistė aiškino, kad Lietuvos bankas siekia, kad kliento pažinimo informaciją būtų galima pateikti kuo paprasčiau, yra rekomendavęs naudoti konkrečioms skirtingoms vartotojų grupėms (studentams, senjorams, juridiniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir pan.) pritaikytas anketas.

„Esame rekomendavę finansų įstaigoms suteikti daugiau galimybių ar būdų klientams saugiai gauti ar teikti informaciją. Ypač svarbu atsižvelgti į žmonių, kurie neturi galimybių naudotis internetu, poreikius. Dalis finansų įstaigų suteikia galimybę užpildyti kliento pažinimo anketą telefonu, o tai, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, yra sveikintinas dalykas“, – teigė Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė.

„Suprantame, kad prašymas pateikti informaciją ir dokumentus banko klientams gali sukelti nepatogumų. Vis dėlto pirmiausia siūlytume ieškoti kompromiso. Esame pastebėję, kad dažnai tarp bankų ir klientų problemų kyla dėl nesusikalbėjimo arba vengimo bendrauti, klausti, ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų, tad, visų pirma, norėtume paraginti bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės atvykti fiziškai, reikėtų konsultuotis su pačiu banku dėl kitų galimybių atlikti identifikaciją (ypač tais atvejais, kai identifikacija fiziškai dalyvaujant jau buvo atlikta anksčiau). Dar vienas svarbus dalykas – nors bankas ar kita finansų įstaiga privalo rinkti informaciją apie klientą, šia pareiga neturi piktnaudžiauti ir turi atsižvelgti į kliento interesus ir teises“, – rekomendacijas toliau teikė S. Vileikė.

Kokius dar teroristus gali paremti iš kelių šimtų eurų pensijos.

Lietuvos banko teisininkė pažymėjo, kad kliento pažinimo anketos leidžia bankams lengviau pastebėti atvejus, kai sukčiai bando pasinaudoti patikliais klientais. Kitaip tariant, kai sąskaitoje vyksta nekasdienės operacijos, tada galima greičiau užkirsti kelią tam, kad pinigai neišplauktų kitur.

„Remdamasi rizikos vertinimu pagrįstu metodu, finansų įstaiga turi pamatyti įtartinas operacijas, jas vertinti, prireikus – ir stabdyti. Tačiau reikia suprasti, kad tai toli gražu ne taip paprasta. Finansų įstaigos privalo sukurti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymo tvarką ir procedūras, apmokyti darbuotojus, įdiegti informacinių technologijų priemones, nustatyti saugiklius ir t. t. Tačiau vienas svarbiausių komponentų yra kliento pažinimo informacija. Ji turi būti nuolat naujinama ir stebima tiek realiu laiku, tiek ir retrospektyviai, kad būtų galima nustatyti neatitikimus. Tam ir reikalinga, kad klientai tam tikru periodiškumu ją atnaujintų“, – kodėl visgi bankams svarbu pažinti klientą, aiškino S. Vileikė ir pridūrė, kad kiekviena finansų įstaiga pati nusprendžia, kas kiek laiko ir kokiais būdais reikia atnaujinti pažinimo anketas.

Pasak teisininkės, klientai turėtų žinoti, kad teisės aktai draudžia finansų įstaigoms vykdyti mokėjimus ir teikti kitas paslaugas, jeigu klientas nepateikia duomenų, atskleidžiančių jo tapatybę, pajamas ar mokėjimo įpročius, arba pateikti duomenys yra netikslūs, ne visi ir pan.

„Tačiau finansų įstaigos neturėtų piktnaudžiauti savo teise apriboti finansinių paslaugų prieinamumą. Sąskaitų užšaldymas ir dalykinių santykių nutraukimas turėtų būti naudojamos kaip kraštutinės priemonės ir taikomos tais atvejais, kai nėra kitų būdų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai valdyti. Gąsdinti lėšų įšaldymu, ypač vyresnius žmonės, netinkama praktika. Vietoj to finansų įstaigos turėtų aiškiai nurodyti žmonėms, ką reikia atlikti ir kokie padariniai (ir kada) laukia, jeigu finansų įstaigos prašymai nebus vykdomi“, – komentavo S. Vileikė.