- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa.
„Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės. Skolinimo standartai ir sąlygos stabilizavosi ir iš esmės nekinta“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Anot apklausos, būsto paskolų paklausą labiausiai veikia išaugęs palūkanų normų lygis. Jų paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, tačiau atsiranda pavienių bankų, teigiančių, kad paskolų būstui įsigyti paklausa didėjo.
Vartojimo ir kitų paskolų paklausos augimą nurodė ketvirtadalis apklaustųjų. Teigiamą įtaką darė palankesnė skolinimosi kaina ir aktyvi atskirų bankų rinkodara mažesnių paskolų atžvilgiu.
Anot apklausos, per ketvirtį skolinimo standartai gyventojams iš esmės nekito, tačiau jie tebėra sugriežtėję, palyginti su 2021 metais. Bankų teigimu, pastaruosius kelis ketvirčius skolinimo būstui įsigyti standartus vartotojams naudinga linkme pradeda veikti konkurencinis spaudimas.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui.
Vartojimo paskolų segmente standartai ir toliau griežtėjo, tačiau pastaruosius kelis ketvirčius taip teigia tik pavieniai bankai, o pagrindinė to priežastis ir toliau buvo rizikos vertinimas. Namų ūkių finansinę padėtį bankai vertina kaip gerą arba vidutinę, bet daugiau apklausos dalyvių nurodė, kad namų ūkių finansinės perspektyvos blogėja.
Naujų paskolų įmonėms paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, o skolinimo standartų griežtinimas yra pasibaigęs. Bankai prognozuoja, kad naujų paskolų įmonėms paklausa dar šiek tiek sumažės.
Trečdalis respondentų statybos įmonių finansinę padėtį vertino kaip blogą, o penktadalis taip teigė apie apdirbamosios gamybos įmones. Santūriausiai vertinamos ir šio sektoriaus finansinės perspektyvos. Kitų sričių finansinė padėtis įvertinta vidutiniškai arba gerai, palankiausiai vertintos miškininkystės ir prekybos įmonės – daugiau nei pusė bankų teigė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba labai gera.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui. Pagrindinė to priežastis buvo bendra ekonominė situacija – taip teigė daugiau nei pusė respondentų.
Lūkesčiai dėl gyvenamojo NT kainų augimo tebėra suprastėję – dauguma bankų prognozuoja, kad būsto kainos 2024 metais sumažės, tačiau reikšmingų korekcijų nesitikima.
Beveik pusė bankų tikėjosi iki 5 proc. senos statybos būstų kainų mažėjimo, o trečdalis teigė, kad jos galėtų mažėti ir iki 10 proc. Naujos statybos būstų kainų mažėjimo iki 5 proc. tikisi daugiau nei pusė bankų, o vienas – iki 10 proc. Dauguma bankų nurodė, kad komercinio NT kainos mažės iki 5, o vienas – daugiau nei 10 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų1
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys2
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...
-
D. Kreivys: sinchronizavimas elektrą pabrangintų nedaug14
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba. ...
-
Netektis: mirė verslininkas V. Šleinota14
Lietuva neteko verslininko Vaclovo Šleinotos. Apie tai pranešta jo feisbuko paskyroje. ...
-
LEA: vienas elektros tiekėjas kėlė kainas, o du – mažino
Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas 2–6 procentais padidino 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus, o likę du – sumažino 1–3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
I. Šimonytė: draudimo sutarčių mokestis galėtų atsirasti nuo 2025-ųjų vidurio
Politikams atsisakius Finansų ministerijos siūlymo kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį apmokestinti dalį draudimo sutarčių, premjerė Ingrida Šimonytė teigia neatmetanti, kad Seimas tokias pataisas galėtų priimti dar šie...
-
Premjerė: žmonių pajamų augimas kitąmet gerokai aplenks kuro brangimą7
Prezidento patarėjai pareiškus, jog Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą jame reikėtų numatyti priemones, švelninančias padidintų kuro akcizų poveikį, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2025 metais žmonių ...
-
Nedarbo lygis euro zonoje gegužę nepakito – 6,4 procento
Vidutinis nedarbas euro zonoje gegužę išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,4 proc., rodo Eurostato antradienį paskelbti duomenys. ...
-
Metų infliacija euro zonoje birželį lėtėjo iki 2,5 procento
Metų infliacija euro zonoje birželį sulėtėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. gegužę, antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis išankstiniais duomenimis. ...