„Bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų pelno. Tą mes ir prognozavome prieš metu“, – teigė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Tiek daug bankai Lietuvoje dar nebuvo uždirbę.

Bankų pelnas pernai augo du kartus daugiau nei 2022 m. Pelningai dirbo keturiolika bankų, tik keturi patyrė nuostolių. „Swedbank“ uždirbo 361 mln. eurų ir per metus pelną padidino 2,5 karto. SEB bankas nurodo uždirbęs 299 mln. eurų – beveik dukart daugiau.

„Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja“, – teigė pakalbinta vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau panašu, kad susižertas milijardas nebus paskutinis. „Šiais metais taip pat tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas ir gali būti panašus kaip ir praėjusiais metais, galbūt šiek tiek mažesnis“, – prognozavo S. Krėpšta.

Labiausiai pelnus pūtė banko pajamos iš palūkanų. Vien jos per metus padidėjo beveik tris kartus ir siekė 2,5 mlrd. „Galime sakyti, kad pikas jau pasiektas, nes prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau planuoja palūkanas mažinti“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Nors pelnas istorinis, bet, bankai teigia, nauda – abipusė. Nuskriausti neliko ir gyventojai. Konkuruodami tarpusavyje, bankai trečdaliu sumažino savo dalį, kurios prašo už būsto paskolas. „Šiandien jau galime kalbėti apie maržas, kurios siekia vos 1,4–1,5 proc. Tokias žemas maržas aš tikriausiai atsimenu tik kokiais 2011–2012 m.“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Gyventojai padėjo ir papildomus 3 mlrd. eurų terminuotųjų indėlių, nes už juos padidintos palūkanos, bet ne tiek daug, kiek už būsto paskolas. „Jei neturėčiau paskolos, tikriausiai dėčiau į indėlį, nes matau, kad palūkanos iš tiesų dabar yra palankios“, – teigė vilnietė. „Jos yra gerokai aukštesnės negu buvo pastaruosius 10–12 metų, tad vis dar yra geras laikas svarstyti ir šią taupymo priemonę“, – teigė LBA prezidentė.

Bankai būtų uždirbę ir dar daugiau, bet dalį pelno skyrė gynybai ir į biudžetą pervedė 250 mln. eurų solidarumo įnašą. „Jau pradėjome, pavyzdžiui, karinio poligono Rūdninkuose infrastruktūros darbus. Vidiniai keliai, kurių jau padarėme beveik pusę, būtent iš šitų pinigų“, – sakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Šiemet bankų pinigais biudžetas pasipildys dar apie 220 mln. „Labai gera priemonė, kuri labai pasiteisino ir mums labai padėjo, ypač infrastruktūros projektuose“, – įsitikinęs ministras.

Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja.

Tačiau solidarumo mokestis bankams laikinas, kitąmet jis nustos galioti. Opozicija siūlo mokestį pratęsti. „Jeigu nepavyko mums padaryti, kad bankai pasidalytų savo turimais pelnais su gyventojais, grąžindami per palūkanas, tai yra galimybė su žmonėmis pasidalyti per čia“, – teigė Seimo narys Viktoras Fiodorovas. „Laikinas solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, o jeigu ne, tai galima galvoti apie tai, kad jie gali pelno mokesčio mokėti dar daugiau, todėl, kad iš tiesų, na, labai pelningai bankai dirba“, – mano ir Seimo narė Rasa Budbergytė.

Bankai teigė, kad jau ir taip, palyginti su kitais verslais, prisideda daugiau, nes moka didesnį pelno mokestį. „Bankai jau moka trečdaliu didesnį pelno mokestį ir šis solidarumo mokestis buvo dar vienas papildomas mokestis. Jau per kelis metus antras kartas, kai bankų sektoriaus mokesčiai buvo padidinti“, – skaičiavo LBA prezidentė. „Mes dažnai kalbame apie tai, kad galbūt per mažai bankų turime, tai tokie mokesčiai tikrai nepadeda jų pritraukti“, – teigė manantis M. Dubnikovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokesčio pratęsti nebėra reikalo, nes nebus jo iš ko mokėti. „Mes paprašėme LB šį vertinimą atlikti. LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – sakė ji.

LB teigia, kad skirtumas tarp to, ką bankai gauna, ir to, ką sumoka, pradės mažėti jau kitais metais. „Šie metai bus paskutiniai tokie pelningi“, – sakė S. Krėpšta. Pelnytis nebeleis ECB mažinamos palūkanos ir tai, kad gyventojams teks mokėti palūkanas už vis daugiau indėlių.