- Laura Kiviliūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. Universitetai tikina, jog vietos pirmakursiams bendrabučiuose nepritrūks.
Už gyvenimą aukštosios mokyklos bendrabutyje būsimi studentai turi pasiruošti mokėti maždaug nuo 40 iki 250 eurų per mėnesį. Kaina svyruoja priklausomai nuo kambario būklės ir vietų jame. Tiesa, vertėtų nepamiršti iki studijų pradžios pasiruošti sumokėti pradinį įnašą, kuris daugelyje bendrabučių svyruoja nuo 100 iki 120 eurų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai už bendrabučius nuo liepos 1 d. mokės 10 proc. daugiau, nei praėjusiais metais. Įvedus naujus įkainius, pigiausia vieta bendrabutyje atsieis 80 eurų, brangiausia sieks 250 eurų. Anot VILNIUS TECH Ūkio direkcijos Paslaugų skyriaus vedėjo Algirdo Bendiko, šiais metais universiteto bendrabučiuose planuojama apgyvendinti 450–500 studentų.
Daugiau nei 5 tūkst. studentų šiais metais planuojantis apgyvendinti Vilniaus universitetas bendrabučių kainų nedidins. Pasak universiteto viešosios komunikacijos projektų vadovės Liudmilos Januškevičienės, bendrabučių įkainiai svyruoja nuo 55 iki 240 eurų per mėnesį, o rinktis galima iš vienviečių, dviviečių ir triviečių kambarių.
Kauno technologijos universitete (KTU) studijuoti nusprendusiems pirmakursiams pigiausia vieta bendrabutyje kainuos 72 eurus, brangiausia – 248 eurus per mėnesį.
„Pastaroji kaina gerokai mažesnė nei analogiškos kokybės buto nuomos kaina Kaune“, – akcentavo KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.
Pastaroji kaina gerokai mažesnė nei analogiškos kokybės buto nuomos kaina Kaune.
Anot jo, nors bendrabučių išlaikymo kaštai auga, kainų universitetas kelti neplanuoja.
„Pagrindinis aspektas, dėl kurio kainos nedidinamos – rūpestis studentu, komfortiškų mokymosi ir gyvenimo sąlygų jam sudarymas“, – Eltai komentavo KTU atstovas.
Pasak M. Lapinsko, KTU šiuo metu turi maždaug 2,5 tūkst. vietų, skirtų studentams apgyvendinti. Įprastai daugelio norinčiųjų gauti gyvenamąją vietą bendrabučiuose prašymai patenkinami.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučių kainos svyruoja nuo 75 iki 210 eurų per mėnesį. Anot VDU Studentų reikalų departamento direktoriaus Manto Simanavičiaus, brangiausi vienviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais tarp VDU studentų populiariausi, tačiau jų kiekis nedidelis.
„Pastarieji metai parodė, kad populiaresni yra brangesni kambariai, todėl dabar stengiamės, kad jų būtų kaip galima daugiau. Ketiname renovuoti daugiau kambarių, kurie yra prasčiausios būklės“, – kalbėjo M. Simanavičius.
Anot jo, VDU bendrabučiuose ateinančiais mokslo metais sieks apgyvendinti 1,5 tūkst. studentų.
Kainų nuo rudens kelti nežada ir Lietuvos sveikatos universitetas (LSMU). Pigiausia vieta LSMU bendrabutyje šiuo metu kainuoja 38 eurus, o brangiausia siekia 232 eurus per mėnesį.
Nuo rugpjūčio 1 d. LSMU bendrabučiuose planuojama turėti 400 apgyvendinimui skirtų vietų. Per pastaruosius 4 metus vieta bendrabutyje buvo suteikta visiems pageidaujantiems studentams.
Tuo metu uostamiestyje studentai už gyvenamąją vietą Klaipėdos universiteto (KU) bendrabutyje mokės iki 10 proc. daugiau. Nuo rudens vieta bendrabutyje studentams atsieis maždaug nuo 63,3 iki 187 eurų per mėnesį.
Kainų didinimą, anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benedikto Petrausko, lėmė pastaraisiais metais paaugusios bendrabučio išlaikymo išlaidos.
„Mūsų universitete nuolatiniams studentams nuo rudens kainos už pragyvenimą bendrabučiuose kils įvertinant bendrą kainų lygį ir išaugusias paslaugų kainas“, – Eltai aiškino B. Petrauskas.
„Mes praėjusiais mokslo metais patalpinome visus norinčius gyventi bendrabučiuose. Tad tikimės analogiškos situacijos ir šiais metais. Esame nusimatę tam tikrą vietų skaičių ir kitų mokslo įstaigų bendrabučiuose, jei prireiks. Tad pasirūpinsime visais“, – tikino KU prorektorius.
Studentų įtaka būsto nuomos rinkai mažėja
Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, jog vieno kambario buto nuomos kaina didžiuosiuose miestuose prasideda maždaug nuo 350 eurų.
Sostinėje, anot pašnekovo, už vieną mėnesį reiktų pasiruošti mokėti nuo 400 eurų, tačiau kainos dažnai siekia ir 500 eurų, o pigesnių butų pasiūla yra labai ribota. Jis pastebi, jog užuot nuomojęsi vieną bute esantį kambarį ir taip sumažindami nuomos kainą, studentai vis dažniau atsigręžia į aukštųjų mokyklų bendrabučius.
„Studentai, ypač pirmakursiai, stengiasi pasinaudoti galimybe ir apsigyventi bendrabučiuose“, – Eltai sakė jis.
Anot M. Čiulados, kasmet arti 10 proc. mažėjantis studijuoti nusprendusiųjų kiekis leidžia aukštųjų mokyklų bendrabučiuose sutalpinti vis daugiau norinčių.
„Mažėjant studentų ir kasmet atsinaujinant bendrabučiams, pastebime, kad studentų įtaką pačiai rinkai mažėja. Kitaip tariant, bendrabučių kiekis nepasikeitęs, praktiškai vis daugiau jų sutelpa bendrabučiuose. Perviršis, kuris nebetilpdavo yra labai neženklus arba jo nėra“, – teigė jis.
„Sezoniškumas išlieka, rudenį rinka aktyvesnė, tačiau tai jau retai susiję su studentų antplūdžiu. Tiesiog iš pajūrio ar atostogų grįžta žmonės, prasideda naujas sezonas ir miestas pildosi“, – pridūrė M. Čiulada.
Specialistas pastebi, jog nors būsto nuomos rinkos kaina pastaruosius metus išliko stabili, norint būstą išsinuomoti pigiau – jo ieškoti vertėtų sausio ir vasario mėnesiais.
„Sausis ir vasaris yra nuomos rinkos dugnas. Jeigu savininkas tuo metu į rinką išeina su savo būstų, jam kaupiasi komunaliniai mokesčiai, šildymas. Jis motyvuotas kuo greičiau būstą išnuomoti ir galbūt – kokiais 10 proc. nuomos kainą ir sumažins“, – kalbėjo nekilnojamojo turto specialistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl laidojimo pašalpos didinimo – nesutarimai
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...
-
Siūlo vadinamąjį Pieno įstatymą dėti į stalčių
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritaria siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. ...
-
Sabutis Lenkijoje aptars dvišalius projektus, bendradarbiavimą
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Varšuvoje, kur su Lenkijos ministrais aptars dvišalius projektus ir bendradarbiavimą. ...
-
Alytuje įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Baltijos šalims ruošiantis vasarį galutinai atsijungti nuo rusiškos energetikos sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais, Alytaus rajone ketvirtadienį įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensa...
-
Degalų kainos: ko tikėtis?1
Nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusija 2024 m. vėl gavo daugiau pajamų į valstybės biudžetą už naftos ir dujų pardavimus. Pernai jos augo daugiau kaip 26 proc. iki 107 mlrd. eurų, kai 2023 m. dėl mažesnių naftos kainų ir mažėjusio dujų ek...
-
Skvernelis: JAV sprendimas – praeitos Vyriausybės nesėkmės ženklas5
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos ...
-
VMI priminimo žinutę gaus 180 tūkst. klientų: ką svarbu žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuos 180 tūkst. savo klientų apie Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) veiklos kodų pasikeitimus. ...
-
Ekonomistas: to niekas negalėjo paaiškinti3
Vyriausybė steigia Maisto tarybą. Nauja institucija stebės būtiniausių maisto produktų kainas. Jei kils įtarimų, kad brangsta nepagrįstai – įsikiš. Ekonomistams teigiant, kad maisto kainų augimas jau išsikvėpė, premjeras Gintau...
-
Suskaičiavo, kiek II pakopoje iš tiesų prikaupia Lietuvos gyventojai: rekordininką rado tik vieną4
Kai didelė dalis šalies gyventojų piktinasi, kad pensijų fonduose senatvei pavyksta sukaupti nedaug, šimtai lietuvių gali pasigirti įspūdingomis sumomis. O vienas iš šalies komercinių bankų tikina ir netgi pateikė pavyzdį,...
-
Seimo Energetikos komisija irgi išsakė savo nuomonę dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso1
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. ...