- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios sąskaitos vienam žmogui gali atrodyti gerokai per daug, tačiau finansų analitikai tikina, kad būtent kelios sąskaitos – geriausias įrankis norint sutramdyti per didelį norą išlaidauti ir sutaupyti. Nuo algos iki algos gyvena pusė Lietuvos gyventojų. Anot finansų ekspertų, taip dažniausiai nutinka ne dėl pinigų stygiaus, o nemokėjimo su jais elgtis.
Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma?
– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali.
– Nuo ko pradėti?
– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas.
Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus.
– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai.
– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms?
– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.
Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“7
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...