- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį su eurokomisare Kadri Simson susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa eigą, taip pat grėsmes, kylančias dėl nesaugios elektros iš Baltarusijos patekimo į Lietuvą.
„Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje – tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų“, – sakė D. Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare K. Simson.
„Būtina nauja trišalė metodika, užkardanti baltarusišką elektrą, ir Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką Astravo blokadą“, – akcentavo susitikime ministras.
Eurokomisarė K. Simpson užtikrino, kad Lietuva, sprendžiant šį klausimą, turi visokeriopą Komisijos paramą.
Kadri Simson, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Baltarusijos Atominės Elektrinės (AE) grėsmė Europos Sąjungai (ES), vertinant saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įvardinta ir Europos Vadovų Tarybos išvadose bei Europos Parlamento rezoliucijoje, tad ministras paragino EK imtis skubių ir veiksmingų priemonių jų įgyvendinimui. Pasak K. Simson, branduolinis saugumas yra absoliutus prioritetas tiek Europos Komisijoje (EK), tiek ir jos kaimynystėje.
D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais eigą. Lietuva jau yra užsitikrinusi 720 mln. eurų ES finansinę paramą antrajam sinchronizacijos etapui ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis planuoja kreiptis dėl paramos trečiajam etapui.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia spartinti svarbiausių sinchronizacijos projektų eigą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų nepriklausomai, o jų stabilumas ir atsparumas trikdžiams būtų išbandytas nelaukiant numatytos sinchronizacijos 2025 metais. Pasak eurokomisarės, Baltijos šalys gali būti tikros Europos Komisijos politine parama šiam projektui.
Susitikime taip pat aptartas ES Žaliojo kurso įgyvendinimas energetikos sektoriuje. D. Kreivys pabrėžė, kad Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 metais planuojama pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra 5 proc. daugiau atsinaujinančios elektros, nei numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato plane.
D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė ir jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo eigą. Ministras paprašė Komisijos tarpininkauti, kad visi reikalingi leidimai jūros dugno tyrimams atlikti būti gauti laiku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...