Darbo jėgos aktyvumo lygis per 10 metų padidėjo nuo 56,6 proc. iki 61,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Skirtumai tarp darbingų miesto ir kaimo gyventojų bei vyrų ir moterų aktyvumo išliko – didesnis aktyvumas yra tarp miesto gyventojų, tačiau per pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojai itin sparčiai artėjo prie miestiečių: mieste jis padidėjo 2,6 punkto (2011 metais – 59,6 proc., 2021 metais – 62,2 proc.), kaime – 10,2 punkto (atitinkamai 50,5 ir 60,7 proc.).

Per dešimtmetį darbingų moterų aktyvumas didėjo greičiau negu vyrų, tačiau skirtumas išliko: moterų – padidėjo 6,8 punkto (atitinkamai 51,7 proc. ir 58,5 proc.), vyrų – 2,8 punkto (62,7 ir 65,5 proc.).

Palyginti su 2011 metų surašymo duomenimis, pernai darbo jėgos aktyvumo lygis iki 54 metų amžiaus grupėje buvo panašus, kaip ir prieš dešimtmetį. Išaugo priešpensinio ir pensinio amžiaus gyventojų grupių aktyvumas: 55–64 metų (nuo 55 proc. iki 75,7 proc.) ir 65 metų bei vyresnių (nuo 4,5 proc. iki 12,6 proc.).

Didesnis už šalies vidurkį šis rodiklis pernai buvo Neringos (70,4 proc.), Vilniaus rajono (67,8 proc.) ir miesto (67,5 proc.), Kauno (66,3 proc.), Trakų (65,3 proc.), Klaipėdos (64,5 proc.) ir kituose rajonuose. Mažiausias aktyvumo lygis buvo Akmenės (54,3 proc.), Pakruojo (54,4 proc.), Kupiškio ir Kelmės rajonuose (po 54,8 proc.).

Užimti žmonės sudarė 52,9 proc. visų 15 metų ir vyresnių gyventojų: vyrai – 48,2 proc. (2011 metais – 47,5 proc.), moterys – 51,8 proc. (52,5 proc.).

Užimtumo lygis per dešimtmetį padidėjo 8,9 punkto iki 65,2 proc.: vyrų – 64,3 proc. (2011 metais – 55,5 proc.), moterų – 65,9 proc. (57,1 proc.). Didžioji dalis (90,6 proc.) užimtųjų buvo samdomi darbuotojai. Kaime daugiau nei mieste buvo darbdavių (5,3 proc. ir 2,1 proc.) ir savarankiškai dirbančių asmenų (9 proc. ir 4,9 proc.).

40,3 proc. užimtų gyventojų turėjo aukštąjį (2011 metais – 36,7 proc.), kas šeštas – aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą (2011 metais – kas penktas), kaip ir 2011 metais, kas trečias turėjo vidurinį išsilavinimą.

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai sudarė 38,3 proc. (916,9 tūkst.) visų 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų du trečdaliai  buvo nedirbantys pensininkai arba kapitalo pajamų gavėjai (590,5 tūkst., arba 64,4 proc.), penktadalis – nedirbantys mokiniai ir studentai (171,6 tūkst., arba 18,7 proc.).