- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
A. Butkevičius: derybas dėl „Rail Baltica“ tikimasi baigti iki liepos
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad derybos su latviais ir estais dėl bendros trijų Baltijos valstybių įmonės „Rail Baltica“ turėtų tęstis iki liepos.
„Manau, kad šis projektas tikrai nežlugs. Yra numatyti keli variantai. Iki liepos 1 dienos dar bus tęsiamos derybos, pokalbiai, susitikimai su partneriais iš Latvijos ir Estijos. Gal būtų galima įtraukti atšaką nuo Vilniaus iki Kauno į šį projektą, kuris jau yra numatytas teikti kaip paraišką, gaunant finansavimą iš Europos Sąjungos. Yra numatyta ir aiški pinigų suma“, - antradienį Seime sakė A.Butkevičius.
Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė projektui numatytos pinigų sumos įvardyti negalinti, nes vis dar vyksta derybos.
„Šioje finansinėje perspektyvoje yra numatyti taip vadinami nacionaliniai vokai (europinės lėšos), tačiau kol kas viešai tos sumos įvardinti nenorėtume, kol vyksta derybos dėl projekto įgyvendinimo“, - BNS teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS aiškino, kad liepos 1-osios terminas nėra oficialus, tačiau Lietuva planuoja iki tol susitarti dėl bendros įmonės steigimo: „Toks terminas logiškas, nes artėja ruduo, iki kurio norima pateikti paraišką dėl projekto finansavimo“.
Pasak A.Butkevičiaus, jeigu artimiausiuose derybose nepavyktų susitarti dėl Vilniaus prijungimo prie vėžės, atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statyba būtų teikiama ES finansavimui kaip atskiras projektas, atskirai būtų užsakoma ir jo galimybių studija.
„Rail Baltica- 2“ projekto įgyvendinimas tęsis ir naujoje finansinėje perspektyvoje, bet tada šitai atšakai būtų galima finansavimą gauti jau po 2020 metų“, - Seime antradienį kalbėjo premjeras.
„Rail Baltica“ geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Derybos dėl „Rail Baltica“ tęsiamos viceministrų lygiu
Baltijos valstybės, kol kas nesutariančios dėl bendros įmonės „Rail Baltica“ įkūrimo, derybas tęs viceministrų lygiu. Kitą savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo viceministrai dėl to tarsis Vilniuje.
„Kitą pirmadienį viceministrai susitiks Vilniuje“, - BNS informavo susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.
Pasak jo, Lietuvos pozicija Vilniaus prijungimo prie vėžės klausimu, dėl kurio ir verda ginčai, nesikeičia - ir toliau bus siekiama akcininkų sutartyje įtvirtinti, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis.
„Pozicija kokia buvo, tokia ir yra. Mes turime siekti maksimaliai geriausio varianto Lietuvai. Svarbiausia rasti būdą, kaip sutarti“, - teigė R.Slapšys.
Paklaustas, ar siekdama sutarti dėl Vilniaus, Lietuva derybose nuolaidžiaus dėl kitų punktų, jis sakė, kad kol kas apie derybinius punktus kalbėti negali: „Negaliu šiuo metu sakyti derybinių pozicijų“.
R.Slapšys sakė, kad praėjusią savaitę premjero Algirdo Butkevičiaus išsakyta pozicija, kad Lietuva netrukdys bendros įmonės steigimui, nepieštarauja norui įtraukti Vilnių: „Mes ne kartą sakėme, kad tai nereiškia, jog iš karto Vilnių pradėsime statyti“.
Pasak R.Slapšio, Vilnius gali būti prijungiamas prie siaurosios vėžės ne šioje, o kitoje ES finansinėje perspektyvoje, o šiuo metu svarbu susitarti dėl paties principo.
Baltijos valstybėms derantis dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, pagrindinis ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos. Praėjusį pirmadienį Europos Komisijos atstovai Briuselyje derybininkams pareiškė, kad Lietuvos noras prijungti Vilnių yra neteisėtas.
R.Slapšys antradienį BNS teigė, kad reglamentai, nenumatantys Vilniaus prijungimo šioje finansinėje perspektyvoje, gali keistis ir numatyti vėžę iki Lietuvos sostinės kitoje - 2021-2027 metų - finansinėje perspektyvoje.
Projekto koordinatorius Pavelas Telička praėjusią savaitę BNS teigė, kad Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto įgyvendinimui.
Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.
Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT direktorė – apie pokyčius, naujas galimybes visuomenei ir paukščių gripą3
Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu,...
-
Ekonomistai: pavyko išvengti blogiausio scenarijaus4
Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprast...
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas2
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?1
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą2
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?19
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...