- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint užtikrinti orią senatvė Lietuvos pensininkams būtina perkelti dėmesį nuo valstybės mokamų „Sodros“ pensijų ir ieškoti sinergijos su savarankišku kaupimu – II-oje ir III-oje pakopoje, vertina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju Lietuvos visuomenei esant tarp sparčiausiai senstančių, ilgainiui bus stokojama tvarių valstybės pajamų pensijoms padengti.
„Tik atsakingas žmogaus indėlis į pensijų kaupimą gali būti pakankamas orios senatvės garantas. Svarbu išlaikyti ir stiprinti motyvaciją prisiimti subsidiarią atsakomybę už savo pensiją. Į tai ir turi būti orientuoti bet kokie pensijų sistemos pokyčiai, nesvarbu, ar kalbėtume apie galimybę gyventojams atsiimti sukauptą pensiją, esant išskirtinėms aplinkybėms, ar peržiūrėti automatinio įtraukimo į II-ąją pensijų pakopą sąlygas, ar taikyti gyventojų pajamų mokesčio režimą įmokoms į privačius pensijų fondus“, – aiškino E. Leontjeva.
Kaip rašo LLRI, pensijų pakeitimo koeficientas, matuojantis buvusių gyventojo pajamų atkuriamą dalį senatvėje, šiuo metu sudaro 35 proc. ir yra arti skurdo rizikos lygio. Visgi, anot instituto, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad 2022 m. pradėjusių dirbti žmonių pensija ateityje sieks tik 28,9 proc. buvusių pajamų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 644 eurus. 2022 m. pradėjusių dirbti žmonių pensija ateityje sieks tik 28,9 proc. buvusių pajamų.
LLRI prezidentė pabrėžia, kad siūlymai ilginti senatvės pensijos amžių bei būtinąjį stažą nėra ilgalaikis atsakymas. Anot instituto, tokie sprendimai gali sušvelninti išlaidų spaudimą keliems metams, iki naujas pensinis amžius vėl bus pasiektas.
E. Leontjevos teigimu, valstybės institucijas, privačias organizacijas ir asmenis vienija bendras tikslas – tvari ir stipri valstybė. Tam, kad ji tokia būtų, būtina mažinti jai tenkančią socialinio aprūpinimo naštą, siekiant tvarios pensijų sistemos.
„Kuo daugiau žmonių prisiims atsakomybę už kaupimą ir finansinį būsimos pensijos aprūpinimą, tuo našta valstybei mažės ir didės jos galimybės pasirūpinti tais gyventojais, kuriems labiausiai to reikia“, – pabrėžia LLRI vadovė.
Artėjant rinkimams, LLRI prezidentės teigimu, šalies politinėms partijoms dera depolitizuoti pensijų klausimą taip, kad pasibaigus eiliniam politiniam ciklui būtų užtikrintas pensijų sistemos stabilumas.
„Kol tai nėra padaryta, dažni pokyčiai pensijų sistemoje neleidžia gyventojams sukaupti pakankamai lėšų, niokoja sistemos stabilumą ir pasitenkinimą ja, sumenkina pastangų didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą rezultatus“, – kalbėjo E. Leontjeva.
2023 m. rugpjūčio mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 644 eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: norint turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali tekti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas2
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
LEA: antrą mėnesį iš eilės įregistruota per 1000 elektromobilių2
Per šių metų spalį Lietuvoje įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 593 – grynieji elektromobiliai ir 574 – iš išorės įkraunami hibridai. Tai 16,6 proc. daugiau nei šiemet rugsėj...
-
Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?
Nors būsto rinka atsigauna, kainos vis dar siekia aukštumas. Nuosavi namai dažnam jau tampa nepasiekiama svajone. Vystytojai įsitikinę, jog situacija tikrai galėtų būti geresnė, tačiau kainas gerokai išpučia pertekliniai reikalavimai. V...
-
„Litgrid“: nurimus vėjui didmeninė elektros kaina per savaitę augo dukart
Nurimus vėjui ir sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei du kartus iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Audito išvadose – kelių finansavimo kryžkelė
Lietuvos kelių būklei – prastas šešetas. Tokį pažymį rašo Valstybės kontrolė po atlikto audito valstybinės reikšmės kelius valdančioje įmonėje „Via Lietuva“. ...
-
LEA: praėjusią savaitę Lietuvoje pigo degalai, gamtinių dujų kaina beveik nesikeitė
Praėjusią savaitę dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: jos pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina L...
-
Seimo Audito komitetas siūlo tobulinti 2025–2027 metų biudžeto projektą
Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui. ...
-
Valstybės kontrolė: Kelių transporto kodekso pakeitimai norimų rezultatų neatnešė
Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė. ...
-
„Via Lietuva“: „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“. ...