EK ekonominė prognozė Lietuvai: vidaus veiksniai toliau skatins augimą

Lietuvos ekonomikoje vidaus veiksniai toliau skatins ekonomikos augimą, tačiau lėtėjantis Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių augimas lėtins eksporto plėtrą ir todėl ekonomika augs lėčiau, prognozuoja Europos Komisija (EK).

EK antradienį skelbia 2019 m. pavasario ekonominę prognozę. Prognozuojama, kad šiais metais Europos ekonomika septintus metus iš eilės toliau plėsis, o realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) augs visose ES valstybėse narėse. Pasaulyje nemažėjant netikrumui, Europos ekonomiką turės palaikyti vidaus veiklos dinamika. Tikimasi, kad kitais metais augimas bus spartesnis, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pasak EK, nors vidaus veiksniai toliau skatins ekonomikos augimą, tačiau lėtėjantis Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių augimas lėtins eksporto plėtrą ir todėl ekonomika augs lėčiau. Infliacija turėtų dar labiau sumažėti dėl mažėjančių naftos kainų. Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos turėtų mažinti valdžios sektoriaus perteklių, tačiau 2020 m. biudžetas turėtų būti subalansuotas.

BVP augimas sulėtėjo nuo 4,1 proc. 2017 m. iki 3,4 proc. 2018 m. Pagal EK prognozę numatoma, kad dėl eksporto sumažėjimo BVP augimas toliau mažės iki 2,7 proc. 2019 m. ir 2,4 proc. 2020 m. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu infliacija bus 2,1 proc.

Pagrindiniai augimo veiksniai bus privatus vartojimas ir investicijos. Didelis užimtumo ir darbo užmokesčio augimas, taip pat numatomas mokesčių ir socialinės apsaugos reformų poveikis turėtų skatinti vartojimą. Gamybos pajėgumų apribojimai ir darbo jėgos trūkumas, taip pat vis didesnis ES lėšų naudojimas turėtų užtikrinti, kad investicijų lygis išliktų didelis.

Numatoma, kad Lietuvos nominalusis biudžeto perteklius, kuris buvo išlaikomas trejus metus iš eilės, iki 2020 m. išnyks. Ankstesniais metais buvo vėluojama užregistruoti kai kurias išlaidas pagal kaupiamosios apskaitos principus, todėl ateinančiais metais valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei anksčiau planuota. Be to, darbo apmokestinimo reforma neigiamai veikia valstybės pajamas. Todėl valdžios sektoriaus perteklius turėtų sumažėti nuo 0,7 proc. BVP 2018 m. iki 0,3 proc. BVP 2019 m. Prognozuojama, kad 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetas bus subalansuotas.

Numatoma, kad struktūrinis biudžeto deficitas prognozės laikotarpiu sudarys apie 1 proc. dėl mažėjančio nominaliojo balanso ir vis dar gana didelio gamybos apimties atotrūkio.

2018 m. obligacijų išpirkimai padėjo gerokai sumažinti skolos ir BVP santykį iki 34,2 proc. Tačiau 2019 m. reikės užtikrinti, kad 2020 m. obligacijų išpirkimai būtų finansuojami iš anksto. Todėl numatoma, kad valdžios sektoriaus skola 2019 m. padidės iki 37 proc. BVP, o 2020 m. turėtų šiek tiek sumažėti iki 36,4 proc. BVP.

Planuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks perteklinis. Tačiau, siekiant, kad viešieji finansai būtų subalansuoti, didinant viešąsias išlaidas būtina ir toliau laikytis disciplinos. Europos Komisijos prognozėmis, valdžios sektoriaus balansas 2017 m. ir 2018 m. sudarys 0,5 proc., 2019 m. - 0,3 proc. BVP.

„Komisijos makroekonominės prognozės iš esmės atitinka šių metų kovą Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatytas įžvalgas jog prognozuojamu laikotarpiu vidaus paklausa bus esminiu ekonomikos varikliu, o neigiami išorės veiksniai lėtins Lietuvos ekonomikos raidą.

Siekdami padidinti šalies atsparumą nepalankiems išorės veiksniams, pastaraisiais metais susiformavusią fiskalinę erdvę išnaudosime vidaus paklausai stiprinti, kartu išlaikant iš esmės neutralios fiskalinės politikos kryptį“, - komentuoja finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

EK numato, kad artimiausius dvejus metus Europos Sąjungos BVP augs lėčiau nei buvo prognozuota 2018 m. rudenį: 2019 metais numatomas 1,4 proc., o 2020 metais - 1,6 proc. augimas, kai rudens prognozėse buvo tikėtasi atitinkamai 0,5 p.p. ir 0,2 p.p. spartesnio augimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių