- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami produktus ir juos sunaudoję jau žinome, į kokius konteinerius mesti jų atliekas. Tačiau vis dar nežinoma ir tabu, koks tų atliekų poveikis aplinkai. Apie tai – LNK pokalbis su „Vesta Consulting“ tvarumo konsultante Sigita Židoniene.
– Kodėl ant pakuočių vis dar nerašomas jų poveikis aplinkai?
– Labai retai galima rasti informacijos, kokį poveikį daro pakuočių atliekos. Nėra, nes tik dabar vystosi poreikis ir žmonės labiau domisi, ką perka, ką daro, kaip naudojamas ir koks poveikis aplinkai. Didėja visuomenės spaudimas ir teisinė bazė gamintojams informuoti, tačiau kol kas tik savanoriškai. Sakyčiau, net laimi tie gamintojai, kurie pateikia informacijos ant pakuočių.
– Kaip yra pateikiama reikšmė ir poveikis aplinkai?
– Nesakyčiau, kad produktas, ant kurio pateikta informacija, yra brangesnis. Išmokome ir supratome, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas ne visada yra brangesnis. Didėja pasiūla ir paklausa, kaina mažėja. Prieš dešimt metų ekoženklu pažymėtas produktas buvo sunkiai atpažįstamas ir tikrai brangesnis. Tačiau dabar apie tai nebereikia šnekėti. Tačiau dar sunku atpažinti etiketes, kuriose būtų pateiktas pakuotės poveikis aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Vienas tokių ženklų – plačiai statybos sektoriuje taikomos EPD deklaracijos, kur suskaičiuojamas produkto visas poveikis – nuo žaliavų išgavimo iki naudojimo ir utilizavimo, CO2 pėdsakas.
– Sutinkate su požiūriu, kad svarbu ne tik naudojimo poveikis, bet ir gamybos, utilizavimo?
– Taip. Didžiausias poveikis produkto ne naudojimo etape, o žaliavų išgavimo, todėl labai svarbu žinoti, kokias žaliavas naudoja, kokį poveikį jos daro. Gamybos poveikis šiek tiek mažesnis – dažniausiai energijos sunaudojimas. Kai produktas tampa atlieka, irgi svarbu žinoti, kokį poveikį daro.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ko trūksta Lietuvai, kad būtų valstybinis reguliavimas ir ant kiekvieno produkto matytume poveikį aplinkai?
– Teisinė bazė jau ruošiama. Su ES Žaliuoju kursu jau yra numatomos gairės ir priemonės, kad vartotojas būtų užtikrintas ir nebūtų vadinamojo greenwashingo, kai gamintojai tik užsirašo, kad produktas tvarus. ES jau priima teisinius aktus, kad reguliavimas būtų ir visi vienodai pateiktų informaciją.
– Ar žymėjimas įprastas užsienyje?
– Ne visose šalyse. Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalys. Ten visuomenės ir vyriausybės susidomėjimas poveikiu aplinkai ir gamtos saugojimu yra didesnis. Ten jau taikomos etiketės ir ženklinimas, visuomenė jau pažįsta. Švedijoje paprastose parduotuvėse nerasite gaminio, kuris nebūtų pažymėtas ekoženklu. Tai įprasta ir norma. Skandinavijoje jau priimtas įstatymas, kad turi būti apskaičiuotas statomų naujų pastatų CO2 pėdsakas. Tam turi būti žinoma, iš ko statomas pastatas. Reikia žinoti, kokį poveikį statybinės medžiagos turi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš rinkimus – kalbos apie naujus mokesčius: kraupsta tiek valdantieji, tiek opozicija2
Finansų ministrė ir toliau bando prastumti idėją papildomai apmokestinti draudimo sutartis, tačiau siūlo turintiems būsto paskolas mokestį atidėti penkeriems metams. Esą per tiek laiko palūkanos turėtų pastebimai sumažėti. Tačiau prieš r...
-
Mažos taršos zonoms žymėti siūlomas naujas kelio ženklas, norima drausti apmokestinimą1
Į savivaldybių nustatytas didžiųjų miestų ir kurortų teritorijas netrukus nebus galima įvažiuoti taršiais automobiliais arba jiems galios apribojimai. ...
-
Seimas spręs, ar didinti vaiko priežiūros ir kitų išmokų „lubas“1
Parlamentarai pradeda svarstymus, ar didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“. ...
-
Vyriausybė: PVM susigrąžinti norintiems ne ES gyventojams nebereikės saugoti popierinių dokumentų
Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvoje apsipirkę ne Europos Sąjungos (ES) gyventojai, norintys susigrąžinti čia sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nebeturės saugoti popierinių atsiskaitymo dokumentų. ...
-
Ministerijai mažinant administracinę naštą ūkininkai įspėja: kai kurie sektoriai gali nukentėti
Žemės ūkio ministerijai pateikus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano keitimą, administracinės naštos žemdirbiams mažinimas tapo vienu iš ministro prioritetinių darbų, teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomk...
-
Nevyriausybinėms organizacijoms siūloma švelninti finansinės paramos gavimo sąlygas4
Finansinių ataskaitų nespėjusioms laiku pateikti nevyriausybinėms organizacijoms Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo švelninti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų gavimo sąlygas. ...
-
K. Starkevičius: už stumbrų, lūšių ir meškų padarytą žalą bus atlyginta4
Ūkininkams žadama atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą. ...
-
V. Lukoševičius: šiluma kitą sezoną kiek atpigs, bet sąskaitas didins 9 proc. PVM tarifas4
Artėjantį šildymo sezoną šiluma turėtų šiek tiek atpigti, tačiau galutines sąskaitas už centralizuotai patiektą šildymą gyventojams didins grąžintas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, sako Lietuvos &sc...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...