- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį patvirtinus pagalbos priemonių po karantino paketą, viena iš priemonių, padėsianti dėl pandemijos darbo netekusiems asmenims – 200 eurų darbo paieškos išmoka. Ekonomistai sako teigiamai vertinantys parlamento priimtą sprendimą ir vadina tai viena taikliausių paketo priemonių. Kita vertus, pastebima ir diskutuotinų niuansų.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad sprendimas darbo ieškantiems gyventojams pusę metų skirti 200 eurų išmoką yra logiškas.
„Reikia suprasti, kad nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, palaipsniui yra mažėjanti, bet kai kuriems gali pasibaigti laikotarpis, kai jos yra mokamos, kiti netgi negali pretenduoti į tą išmoką. Tad tie 200 eurų yra labiau socialinė išmoka žmonėms, kuriems nepavyksta susirasti darbo. Tikimybė susirasti darbą artimiausius 6 mėnesius bus sunkesnė, palyginti kaip kad buvo anksčiau. Su ta sąlyga, kad nepretenduoji į vadinamąją nedarbingumo išmoką, sprendimas dėl 200 eurų yra pakankamai logiškas. Jie yra skirti tiems, kurie galimai kitų pajamų neturi ne dėl jų pačių kaltės, o dėl to, nes tokia situacija susiklosčiusi darbo rinkoje“, – Eltai sakė ekonomistas.
T. Povilausko manymu, 200 eurų darbo paieškos išmokos skyrimas darbo ieškantiems gyventojams yra vienas geriausių ketvirtadienį Seimo priimtų sprendimų, skirtų pokarantininiam paramos planui.
„Sutinku, kad gali būti piktnaudžiavimų ypač tose labiau asocialiose šeimose, demotyvacija sugrįžti į darbo rinką gali būti. Visgi bendrai paėmus, manau, ši priemonė, iš to, kas pasiūlyta ir priimta vakar, yra viena logiškesnių“, – tikino ekonomistas.
Jam antrina ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak pašnekovės, patvirtinta pagalbos priemonė yra taikli, nes orientuota į pagalbą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems asmenims.
„Nors ta parama ir nedidelio masto, bet jei žmogus kažkokiais būdais negali gauti nedarbo išmokos, tai tokia periodinė pusės metų parama yra labai svarbi. Tai viena ši nedaugelio šitame pakete patvirtintų priemonių, kuri yra taikli. Ji pritaikyta labiausiai per pandemiją nukentėjusiems asmenims – tiems, kurie neteko darbo, susiduria su kertiniais sunkumais, nes susirasti darbą dabartinėmis aplinkybėmis yra nelengva“, – sakė ekonomistė.
Kitos pagalbos priemonės, anot I.Genytės-Pikčienės, taip pat turėtų būti „orientuotos į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius sektorius, veiklas ir asmenis“.
„Išlaidos, kurios yra daromos valstybės ir kurios yra finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti nukreipiamos ne trumpalaikiams vartojimo efektams sukelti, o turėti ilgesnio laikotarpio efektus. Jos turėtų būti išleidžiamos tiems verslams, kurių paklausa paslaugoms ar prekėms nukrito“, – sakė ji.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad, nors Seimo bendrai priimtas sprendimas dėl finansinės paramos darbo ieškantiems žmonėms yra sveikintinas, yra ir taisytinų niuansų.
„Gerai, kad buvo imtasi iniciatyvos, bet tas rezultatas toks pusinis. Ji įgyvendinama ne visai kompleksiškai su tuo, kas pasiūlyta, taip pat išmoka yra maža. Be to, sprendimas dėl laikotarpio, kad išmoka įvedama tik pandemijos laikotarpiu, irgi nėra visai pagrįstas“, – savo poziciją aiškino R. Lazutka.
Jo teigimu, minėta išmoka turėtų siekti ne nustatytus 200 eurų, o 257 eurus – dydį, kuris šalies valdžios pripažintas kaip minimalių poreikių dydis, apskaičiuotas pagal vartojimo krepšelį.
Taip pat, kaip teigė ekonomistas, diskutuotinas klausimas dėl nustatyto pusės metų laiko periodo. R. Lazutka teigia, kad išmoka turėtų būti mokama pastoviai.
„Ji turėtų būti pastovi. Po metų ar kitų krizės gali kartotis, o ir ne kriziniu laikotarpiu yra žmonių, kurie iš „Sodros“ išmokų negauna ar baigiasi laikotarpis jai“, – teigė pašnekovas.
Seime ketvirtadienį patvirtintas beveik 931,7 mln. eurų pagalbos priemonių paketas verslui, darbuotojams, nepasiturintiems asmenims ir pensininkams, primena ELTA.
Jame įtvirtinta darbo paieškos išmoka, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo nedarbo atveju. Jei bedarbiui nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka sudarys 200 eurų. Nedarbo draudimo išmoką gaunantiems papildomai bus mokama 42 eurų darbo paieškos išmoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu43
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...