„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad didinant mokesčių progresyvumą, bus teisingiau apmokestinti nesamdomi darbuotojai, kas atneštų teisingumo. Taip pat jis teigiamai vertina siūlymus į pensijų skaičiavimą grąžinti stažo poveikį, sidabrinės ekonomikos skatinimą bei sąlygų vietos ir užsienio verslui sulyginimą. Tačiau, anot jo, antrosios pakopos sistemos pakeitimai gali turėti ir neigiamą poveikį.

Teigiamai mokestinį progresyvumą vertina ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Tačiau jis pastebi, kad kainų kontrolė gali neturėti rezultatų, nes pokyčiai vyksta dėl objektyvių priežasčių. Taip pat ekonomistas neigiamai vertina planus dėl antrosios pensijų pakopos. 

N. Mačiulis: naujoji Vyriausybė tinkamai identifikavo mokesčių sistemos problemą

Nagrinėdamas Vyriausybės siūlymus didinti mokestinį progresyvumą N. Mačiulis tvirtina, kad problema „iš principo identifikuota tinkamai“ ir būtent nuo to reiktų pradėti mokesčių sistemos keitimus. Tačiau, pabrėžia jis – spręsti šią problemą bandė ir nuėjusi valdžia, bet susidūrė su dideliu pasipriešinimu.

„Mokesčių progresyvumas labai įvairiai yra suprantamas. Reikėtų visiems suvokti, kad samdomi darbuotojai Lietuvoje moka progresinius mokesčius, nes yra besikeičiantis tarifas ir dar diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis. (...) Bet aš manau, kad kalbama būtent ne apie samdomus darbuotojus, bet kitas pajamų rūšis. Yra įvairių formų ir mes žinome pavyzdžių, kai milijonines pajamas gaunantys asmenys moka mažesnį tarifą nei samdomas mokytojas“, – ELTAI komentavo N. Mačiulis.

Yra įvairių formų ir mes žinome pavyzdžių, kai milijonines pajamas gaunantys asmenys moka mažesnį tarifą nei samdomas mokytojas.

„Tokia mokesčių sistema yra neteisinga ir nėra horizontalaus ar vertikalaus teisingumo, ką turbūt ir bus bandoma įgyvendinti. (...) Atkreipčiau dėmesį, kad buvusioji Vyriausybė bandė tokius elementus įgyvendinti, bet visi bandymai atsitrenkė į pasipriešinimų sieną“, – komentavo jis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje dėl lengvatų, išimčių ar teisės spragų nesurenkama apie 1 mlrd. eurų mokesčių per metus.

Ekonomistas vertina, kad iš dabar matomų siūlymų, būsima Vyriausybė nesiekia agresyvių pakeitimų ir nėra nusiteikusi prieš verslą. Jis pozityviai įvertino siūlymą kurti vienodas sąlygas vietos ir užsienio investicijoms.

„Tai nėra Vyriausybė, kuri būtų priešiškai nusiteikusi prieš verslą. Nes buvo baimių ir nerimų, kad tai centro kairės Vyriausybė, kuri skirs dėmesį tik socialiniams klausimams ir verslo apmokestinimui. Bet matome, kad įvardintos priemonės kurti vienodas sąlygas užsienio ir vietos investicijoms. Tai yra labai gerai, nes matome diskriminacijos elementų, kuriuos reikia pašalinti“, – komentavo jis.

Taip pat N. Mačiulis pozityviai įvertino sidabrinės ekonomikos skatinimą, nes tai sulėtintų demografinių problemų pasireiškimą. Anot ekonomisto, taip pat geras sprendimas ne ilginti pensinį amžių, o skatinti vyresnio amžiaus žmones dirbti.

Tai nėra Vyriausybė, kuri būtų priešiškai nusiteikusi prieš verslą. Nes buvo baimių ir nerimų, kad tai centro kairės Vyriausybė, kuri skirs dėmesį tik socialiniams klausimams ir verslo apmokestinimui.

„Akivaizdu, kad viena iš didžiausių Lietuvos problemų – darbingo amžiaus gyventojų mažėja. Ir tą problemą išspręsti nėra lengvų būdų. Galima vėlinti pensinį amžių, bet tai sunku įgyvendinti. Bet šis kelias pasirenkamas ne prievartos, o skatinimo būdu, bandant išsaugoti darbuotojus ilgiau darbo rinkoje. Tai yra ir sukuriant lankstesnę darbo savaitę, perkvalifikavimo programas, galbūt mokestines lengvatas įmonėms ar dirbantiesiems, jei jie nusprendžia prisidėti prie vertės kūrimo“, – vertino jis.

Tačiau N. Mačiulis atsargiau žiūri į siūlomus antrosios pensijų pakopos pakeitimus, nes per lengvas kaupimo stabdymas reikštų, kad sistema būtų nenaudinga. Bet, pastebi jis, diferencijavimo pagal stažą sugrąžinimas yra geras sprendimas, nes tai skatina žmones likti darbo rinkoje, dirbti oficialiai.

„Aš puikiai suprantu, čia ir Konstitucinio Teismo sprendimas yra, kad prie tam tikrų aplinkybių turi būti daugiau lankstumo ir tikėtina, tuo keliu bus einama. Bet kiekviename žingsnyje turėtų būti galvojama apie tai, kad kaupimas pensijai, tai yra senatvei. Ir ką matėme Estijoje, kad leidimas naudoti pinigus tampa neatsakinga elgsena“, – vertino N. Mačiulis.

„Skatinimas darbdavius prisidėti prie pensijos kaupimo. Daugelyje pažangių valstybių prie kaupimo prisideda ir darbdaviai ir jie turi tam paskatas. Tai čia būtų labai gera priemonė padėtų sukaupti lėšų ateities pensininkams. Dar vienas pasiūlymas buvo labiau diferencijuoti pensijas pagal stažą. Tai geras pasiūlymas, nes skatina ilgiau dirbti darbo rinkoje, likti oficialiai. Tai šie pasiūlymai sveikintini“, – gerus Vyriausybės programoje pateiktus siūlymus vardino jis.

Ekonomistas mano, kad tam tikra maisto kainų priežiūra nėra bloga idėja, tačiau reiktų atsižvelgti, jog tai nekeltų konflikto su siekiu mažinti biurokratijos. Jo manymu, Lietuvoje būtų galima padidinti prekių gamintojų ir prekybos tinklų konkurenciją, taip užtikrinant didesnę naudą vartotojui. 

„Jei kalba eina apie priežiūros institucijas, pasiūlos didinimą, konkurencingumo didinimą, tai nėra blogas kelias. Aišku, jei eina apie priežiūrą kalba, tai neturi prieštarauti Vyriausybės kalbą apie perteklinio reguliavimo mažinimą. Nenorime, kad kiekviename žingsnyje būtų pirkėjai ir pardavėjai reguliuojami. Bet žiūrint į dabartines prekybos tinklų galimybes, yra vietos užtikrinti didesnei konkurencijai“, – vertino ekonomistas.

A. Izgorodinas: bijau, kad maisto kainų priežiūra neturės rezultato, jos auga dėl objektyvių priežasčių

A. Izgorodinas taip pat pozityviai vertina idėją didinti progresyvumą, nes tai gali prisidėti prie „gyvulių ūkio“ mokesčių sistemoje panaikinimo. Tačiau, anot jo, reikia užtikrinti protingų tarifų taikymus, neigiamai nepaveikiant vidurinės klasės.

„Progresyvumas yra labai paprastas būdas eliminuoti gyvulių ūkį, nereikia imtis didelių mokesčių pertvarkų, bet peržiūri, kiek žmogus uždirba per metus ir pritaikai tam tikrą tarifą. Bet yra ir rizikų. (...) Labai svarbu pasirinkti protingą mokesčių tarifą žmonėms, kuriems individuali veikla ar kitos darbo formos yra įprastinės pajamos. Bijau, kad gali būti pasirinkta mažesnė riba ir ji palies žmones, kurie patenka į vidutinę klasę“, – ELTAI kalbėjo A. Izgorodinas.

„Tokiu atveju matysime infliacijos šuolį. Bet mes ir be mokesčių reformos prognozuojame spartesnę infliaciją kitąmet“, – paminėjo jis.

Vertindamas siūlymą stebėti maisto kainas ekonomistas įspėja – jos kilo dėl energetikos kainų ir didėjančių atlyginimų, o stagnuojant vartojimui matomas sustojęs augimas. Be to, anot jo, kitais metais Europa gali susidurti su dar viena energetikos krize, tad kainų stebėjimas nepadės prieš jų augimą.

„Sutinku, maisto kainos spaudžia vartotojus. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, vidutiniškai kainos pakilo 50 proc., bet yra kategorijų, kur dar daugiau. Bet ta problema yra dėl objektyvių priežasčių – energetikos kainų ir atlyginimų. Jei žiūrėtume į paskutines statistikas, tai maisto vartojimas Lietuvoje pradėjo stagnuoti. Tai reiškia, kad aukštos kainos žudo save. Nes iš vienos pusės turime rekordinę gyventojų nuomonę apie finansus, iš kitos pusės kainos nebeauga“, – aiškino jis.

Maisto kainos spaudžia vartotojus. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, vidutiniškai kainos pakilo 50 proc., bet yra kategorijų, kur dar daugiau. Bet ta problema yra dėl objektyvių priežasčių (...)

„Kur matau riziką, kalbant apie kitus metus, tai galima dar viena energetikos krizė Europoje. Nes rinkos vertina, kad kitų metų pavasarį ir vasarą Europa turės problemų su dujų saugyklų užpildymu kitam sezonui, o maisto kainos dujoms yra jautrios, nes tai trąšų žaliava. Su kainų monitoringu bus problema, kad kainos augs, bet valstybė negalės nieko padaryti“, – komentavo ekonomistas.

Programoje numatant galimybę neribotam laikui sustabdyti antrosios pensijų pakopos įmokas, o sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas, A. Izgorodinas tai vertina neigiamai. Pasak jo, gyventojai kaip tik turėtų būti skatinami daugiau kaupti.

„Šiuo klausimu mano pozicija yra geležinė. Mano manymu šiuo klausimu reiktų skatinti kaupimą. Aš ir pats kaupiu ir suprantu, kad iki man išeinant į pensiją finansų rinkos tik augs. Būtų kvaila nepasinaudoti šia situacija. Lietuvoje pensijos yra mažos, o gyventojų nuomonė apie finansus – labai gera. Tad kaip tik reikia gyventojus skatinti kaupti“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tai gali būti rizikingiausia programos dalis, nes yra nesunku nuspėti, kas bus jei gyventojams leis trauktis pinigus iš pakopos. Gyventojai išleis juos kelionėms, automobiliams ar dar kažkam ir pablogins savo situaciją“, – tikina jis, pabrėždamas, jog tokia problema išliktų, net jei būtų leista išsiimti visas lėšas tik išeinant į pensiją.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, G. Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA).

Taip pat Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.

Naujoji valdžia taip pat žada imtis aktyvesnės politikos kainų klausimu, siekdami įvertinti itin spartaus kainų, ypač maisto didėjimo reiškinį.

Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.