- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų kritimą šiemet, „SME Finance” ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad tokį kainų pokytį lėmė pasaulinė pandemija bei dėl jos kritusios žaliavų ir eksporto kainos. Jis taip pat priduria, kad dėl antrosios koronaviruso bangos daugelis įmonių ir toliau yra priverstos mažinti produkcijos kainas.
„Iš esmės dvi priežastys skatina mūsų eksportuotojus mažinti kainas. Dabar visoje euro zonoje pakankamai stipriai mažėja pramonės produkcijos kainos, tai yra susiję su situacija pasaulio ekonomikoje. Europos pramonė yra labai priklausoma nuo eksporto į Kiniją, į JAV, ir nepaisant to, kad tiek Kinijoje, tiek JAV vartojimas po truputį atsigauna, akivaizdu, kad jis vis dar yra silpnesnis negu prieš COVID-19 epidemiją“, – Eltai teigė jis.
Ekonomistas tikino, kad siekdami išsilaikyti rinkose daugelis euro zonos gamintojų mažina eksporto kainas ir to paties tikisi iš kontraktinių gamintojų Lietuvoje.
„Kad išsilaikytų rinkose, kur vartojimas yra šiek tiek nusilpęs, euro zonos gamintojai mažina eksporto kainas ir tokiu būdu bando jose išlikti. Jeigu euro zonos gamintojai mažina eksporto kainas, jie prašo ir kontraktinių gamintojų Lietuvoje atitinkamai jas mažinti. Tai yra natūralus procesas, susijęs su pasaulio ekonomikos situacija“, – sakė jis.
Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad šis procesas gali būti rizikingas.
Aleksandras Izgorodinas. D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Lietuvoje darbo rinkos situacija ir toliau išlieka įtempta. Tarkime, pirmąjį pusmetį atlyginimai netgi augo, ir jei dalis įmonių sumažins savo kainas gali nukentėti tų įmonių pelningumas“, – teigė ekonomistas.
Dar viena priežastis, dėl kurios sumažėjo pramonės produkcijos kainos, anot A. Izgorodino, yra ir dėl pasaulinės pandemijos kritusios žaliavų kainos.
Ekonomistas taip pat teigė, jog vargiai tikėtina, kad pramonės produkcijos kainos nustos kristi dar šiais metais.
Kainos iki metų pabaigos dar gali kristi, nes tikrai nepanašu, kad iki metų galo pasaulinė paklausa ims kiek rimčiau atsigauti.
„Kainos iki metų pabaigos dar gali kristi, nes tikrai nepanašu, kad iki metų galo pasaulinė paklausa ims kiek rimčiau atsigauti. Ir žaliavų kaina, manau, nekils, nes šiuo metu praktiškai visose valstybėse, išskyrus Kiniją, matyti labai didelė antroji COVID-19 banga. Faktas, kad tai skatins įmones ir toliau mažinti kainas“, – tikino jis.
Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad jei vakcina nuo COVID-19 taptų prieinama jau kitąmet, situacija gana greitai pasikeistų.
„Kitais metais viskas gali labai stipriai pasikeisti, bet, manau, tik kitų metų antrą pusmetį. Jeigu kitų metų pradžioje bus prieinama COVID-19 vakcina, gali būti taip, kad kitų metų vasaros pradžioje turėtų labai pradėti augti pasaulinė pasiūla, nes augs vartotojų optimizmas. Tuomet vėl pradės brangti žaliavos, atitinkamai ir gamintojai pradės kelti kainas. Bet apie tai kalbu kaip apie galimą perspektyvą. O iki to laiko situacija, manau, bus pakankamai įtempta – įmonės ir toliau atitinkamai mažins kainas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Per metus, lyginant spalio mėnesius, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 9,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc.
Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 11 proc., ne euro zonos rinkoje – 10,7 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...