„Finansų rinkų reakcija į Vakarų „sankcijas“: 1. Rusijos įmonių akcijos brangsta rekordiniu greičiu (vos atsidarius biržai per pusvalandį akcijų kainos pakilo jau ~28 proc.); 2. Rusijos rublis stiprėja; 3. Ukrainos grivina silpsta; 4. Naftos kaina kyla“, – socialiniame tinkle rašė Ž. Mauricas.

Ekonomistas ironiškai atsiliepė apie Vakarų valstybių neryžtingumą skelbti dar griežtesnes ribojimo priemones Kremliui dėl jo vadovo Vladimiro Putino inicijuotos karinės invazijos į Ukrainą.

„Man tik įdomu, jei Rusijos tankai priartėtų ne prie Kijevo, o paties Berlyno priemiesčių, ar Vokietija, mainais į pigesnių dujų kubinį metrą, vis tiek stabdytų realias sankcijas Rusijai ar vėl apsiribotų vizų neišdavimu dar keliems šimtams Rusijos politinio „elito“ nariams (nors, kita vertus, jau kaip ir būtų nebeaktualu, nes kai atvažiuojama su tanku, tai vizos dažniausiai jau yra nebeprašoma)?“ – klausė Ž. Mauricas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.

„Šios sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Jame teigiama, kad 27 valstybių blokas dabar sieks „nedelsdamas“ taikyti priemones.

„Mums reikia sankcijų, kurios kanda“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderas De Croo, eidamas į Briuselio susitikimą, įvykusį tą pačią dieną, kai Rusija sprogdino karinius taikinius Ukrainoje ir pasiuntė tankus bei desantininkus į savo provakarietišką kaimynę.

Sankcijos įsigalios, kai bus parengti ir oficialiai valstybių narių patvirtinti teisiniai dokumentai bus paskelbti oficialiame ES leidinyje. Tikimasi, kad tai įvyks jau penktadienį.

Naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Pasak penktadienio naktį pasibaigusioje Europos Vadovų Taryboje dalyvavusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, atjungimas nuo SWIFT yra savalaikis sprendimas, tačiau dėl Rusijos atribojimo nuo šios sistemos kol kas nėra konsensuso tarp ES narių.