Ekspertai: reikalingiausi specialistai – daugiakalbiai žmonės

  • Teksto dydis:

Šiandien vis dažniau kalbama, kad daugiau užsienio kalbų besimokantys vaikai gali lengviau sutelkti dėmesį, nes jie orientuojasi pažinti pasaulį per įvairias kalbas. Tačiau ši sritis dar kelia daug klausimų tiek vaikų tėvams, tiek ir mitus apie užsienio kalbų mokymąsi bandantiems sugriauti ekspertams.

Vaikų tėvai nuogąstauja, kad kelių užsienio kalbų mokymasis vienu metu gali lemti, jog užsienio kalbos vaikui maišysis ir jis negebės jų tinkamai vartoti. Tačiau atlikti užsienio šalių mokslininkų tyrimai įrodė, jog tai – ne tiesa. Vaikų imlumas įterpiant keletą žodžių kita kalba tėvams gali atrodyti kaip maišymasis, tačiau tai yra jų pažinties su užsienio kalba dalis.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Dabartinis modelis, kuris aptinkamas mokyklose, dažniausiu atveju orientuojamas į užsienio kalbos mokymosi pradėjimą nuo antrosios klasės. Tačiau remiantis atliktais moksliniais tyrimais ir praktinėmis tendencijomis galima konstatuoti, kad vaiko pažintis su užsienio kalbomis turėtų būti ankstyvesnė – nuo pirmosios klasės, arba net paruošiamojoje priešmokyklinėje grupėje.

„Vaikai kalbos mokymu sudominami atliekant interaktyvias kalbos lavinimo užduotis, žaidžiant žaidimus ir naudojant vizualines priemones. Mokiniai turi būti skatinami praplėsti pasaulio suvokimą, gebėjimą lengviau prisitaikyti įvairioje aplinkoje, nes tai lemia ir globalaus pasaulio tendencijos”, – sako Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos daugiakalbystės skyriaus vedėjas Mindaugas Norkevičius.

Anot skyriaus vedėjo, vaikų komunikacinė kompetencija itin pasireiškia tuomet, kai mokiniai užsienio kalbų mokosi nuo pirmosios klasės, antroji užsienio kalba atsiranda nuo penktos klasės, o nuo aštuntos klasės mokiniai jau mokosi trečiąją užsienio kalbą. Šiai nuomonei pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė doc. Dr. Vilma Bijeikienė.

„Ankstyvas užsienio kalbos mokymas išugdo gebėjimus lengviau mokytis kitų kalbų vyresniame amžiuje. Be to, užsienio kalbos mokymasis šiandien yra ir tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo pamatas” – vardija instituto direktorė.

Mokiniai turi būti skatinami praplėsti pasaulio suvokimą, gebėjimą lengviau prisitaikyti įvairioje aplinkoje, nes tai lemia ir globalaus pasaulio tendencijos.

Animaciniai filmukai – naudingi

Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos Prezidentės Prof. dr. Romos Kriaučiūniens teigimu, ankstyvasis svetimosios kalbos mokymasis yra prasmingas, tačiau šis procesas bus efektyvus tik tada, jeigu bus laikomasi tam tikrų sąlygų.

„Svetimos kalbos mokymu ankstyvame amžiuje turi užsiimti specialistai, gebantys parinkti tinkamus kalbos mokymo ir mokymosi metodus, su žaidybiniais elementais, kurie nekeltų vaikams streso, juos įtrauktų ir sudomintų. Svarbu ir tai, kad vaikai labai lengvai įsisavina kalbą, tačiau lygiai taip pat lengvai ją pamiršta, jeigu nėra kartojimo ir mokymo nuoseklumo“, – dėsto ekspertė.

Ekspertai pamini, kad animacinių filmukų žiūrėjimas ženkliai palengvina svetimos kalbos įsisavinimą. Vaikai gali lengvai įsiminti žodžius, frazes, taisyklingą jų tartį iš filmukuose pasikartojančių nesudėtingos struktūros dialogų ir vėliau juos atkartoti realiose gyvenimo situacijose. Tačiau svarbiausia, reikia atsižvelgti į augančio vaiko asmenybės poreikius ir neprarasti saiko jausmo, neperkrauti vaikų.

Perspektyviausi darbo rinkoje

Atsižvelgiant į šiandienines darbo rinkos tendencijas, investicijų augimą šalyje, daugiakultūriškumo sklaidą – šiuolaikinė asmenybė turi gebėti susikalbėti bent trimis užsienio kalbomis.

„Orientuotis reikėtų į skirtingas kalbų grupes – gerai mokėti vieną iš germanų (anglų ar vokiečių), slavų (rusų ar lenkų) ir romanų (prancūzų, ispanų, italų) kalbų grupių. Toks asmuo gali būti vienas iš daugiausiai perspektyvų turinčių darbuotojų bet kurioje srityje”, – pataria M. Norkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Puikiai!!! "Urbšiukai" kyla!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių