Lietuvai ketinant žvalgyti ir išgauti skalūnines dujas, iš JAV ir Britanijos atvykę geologijos, hidrologijos ir naftos inžinerijos ekspertai teigia, kad siekiant išvengti galimų ekologinių avarijų, būtina užtikrinti nepriklausomą dujų gavybos stebėseną – kai procesai bus skaidrūs, esą atsiras ir visuomenės pasitikėjimas.
Specialų seminarą organizavo kompanija „Chevron“, nors teigiama, kad seminaro turiniui ji įtakos nedariusi.
Jungtinėse Valstijose uolienų hidraulinio plėšymo technologija naudojama nuo 1947-ųjų ir yra atlikta per milijonas gręžinių. Horizontalus uolienų skaldymas, pasak ekspertų, dujų gavyboje taikomas tris dešimtmečius. Tačiau daugelyje šalių tai naujovė, todėl, pasak ekspertų, ne nuostabu, kad gyventojams kyla abejonių. Dažniausiai baiminamasi, kad skaldant uolienas plyšiai gali pasiekti vandeningus sluoksnius.
„Daug atlikta tyrimų. Pavyzdžiui, jeigu plėšymo gylis yra trys kilometrai, o vandeningas sluoksnis siekia 700 metrų gylį nuo paviršiaus, tai yra didelis atstumas ir tie plyšiai nesiekia taip aukštai“, – tvirtina Durhamo universiteto energetikos instituto profesorius Richardas Daviesas.
Pasak ekspertų, plėšant uolienas naudojama daug vandens kartu su cheminėmis medžiagomis.
„Vanduo sudaro 95 proc. šio mišinio, nuo 5 iki 10 proc. – smėlis, kurio pagalba atveriami plyšiai, ir nedidelė koncentracija cheminių medžiagų, kurios, beje, ir kelia daugiausiai diskusijų. Į paviršių grįžta apie 50 proc. vandens. Su juo taip pat būtina elgtis atsargiai. Pensilvanijoje apie 90 proc. tokio vandens išvaloma ir vėl panaudojama pramonėje“, – pasakoja Pensilvanijos universiteto Plėtros ir tyrimų centro hidrogeologas Davidas Yoxtheimeris
Britanijoje atliekant hidraulinio plėšymo gręžinį 2011-aisiais kilo nedidelis – per 2 balus siekęs – žemės drebėjimas. Tačiau, pasak ekspertų, galimas seismologinis pavojus nėra dažnas.
„Jeigu blogai viskas vyks ir bus taikomos blogosios praktikos, rezultatai gali būti ir blogi, kas brangiai kainuotų, todėl būtina vadovautis taisyklėmis ir taikyti gerąją praktiką“, – sako Kolorado aukštosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto profesorius Williamas Fleckensteinas.
„Jei bus paruoštas rizikų valdymo planas, neliks nerimą keliančios rizikos. Svarbu, kad trečioji šalis atliktų auditą, tai yra patikrintų, kad bendrovės elgiasi taip, kaip jos privalo elgtis. Tada atsiras pasitikėjimas visuomenėje“, – mano „Goldwyn Global Strategies, LLC“ prezidentas Davidas L. Goldwynas.
Ekspertai teigia, kad dujų gavyba turi būti ekonomiškai naudinga. Pigesnės dujos – vienas iš svarbiausių argumentų. O didžioji įplaukų dalis, esą, turi likti tose savivaldybėse, kur išgaunamos dujos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?15
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...