- Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors per metus atpigo vištiena ir kai kurie kiti produktai, ypač daug sumokėti teks už daržoves, sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė. Jos teigimu, pabrangimas priklauso nuo daržovių kilmės šalies, tačiau už kai kurias iš jų teks sumokėti net 160 proc. brangiau.
„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ nurodo A. Ramaškevičienė.
Daugiau teks sumokėti už žuvį
Per metus pieno produktai didžiuosiuose prekybos tinkluose atpigo dešimtadaliu, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mėsos kainos, pasak A. Ramaškevičienės keitėsi įvairiai.
„Per metus maždaug apie 10 proc. atpigo beveik visi pieno produktai: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, tepus riebalų mišinys, mažiau brandintas fermentinis sūris. Varškė atpigo netgi daugiau kaip 10 proc. Tai – metinis pokytis. Kalbant apie mėsą, kiaulienos kainos, galima sakyti, nesikeitė. Jautienos kainose yra mažėjimo tendencija – ši mėsa atpigo apie 5–8 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Ji priduria, kad iš jautienos produktų atpigo tik kumpis su kaulu ir kumpis be kaulo. Ekspertės teigimu, nugarinė pabrango apie 10 proc., tačiau vištienos produktų kainos atpigo apie 13–14 proc. Kiaušiniai, priklausomai nuo jų dydžio, per metus atpigo 6–15 proc. Pasak A. Ramaškevičienės, šiek tiek didėja žuvies produktų kainos.
„Jūrinės lydekos, silkės, jūriniai ešeriai ir menkės per metus šiek tiek pabrango. Gal ryškiausiai pakito silkių kaina – jos pabrango apie 16 proc. Kitų minėtų žuvų kainos pakilo apie 5 proc. Didėjimo tendencija lengvai matoma ir trumpame laikotarpyje – kainos, išskyrus menkių, padidėjo apie 2–3 proc.“, – sako A. Ramaškevičienė. Jos aiškinimu, per savaitę menkių kainos sumažėjo apie 2 proc., tačiau, išreiškus valiuta, kaina tepasikeitė apie 10 euro centų.
Atpigo tik pomidorai, paprikos ir svogūnai
Per metus šiek tiek sumažėjo juodos duonos kaina – apie 9 proc., bet balta duona ir batonas nepinga. Jų kaina išlieka labai panaši ir svyruoja vos 2–3 proc. „Cukraus pigimo tendencija ta pati, kaip ir šiek tiek anksčiau. Vis dėlto rinkoje yra cukraus perviršis, todėl cukrus, palyginus su pernai metais, pigesnis apie 8–9 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Anot ekspertės, didžiausi kainų svyravimai pastebimi daržovių sektoriuje. Ypač tai galima pastebėti dabar, kai rinką papildė šviežių lietuviškų daržovių derlius. A. Ramaškevičienės tvirtinimu, lyginant su pernai metais, beveik visos daržovės yra pabrangusios. Ji išskiria tik pomidorus, paprikas ir svogūnus, kurie šiek tiek atpigo.
„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad prieš mėnesį prekybos centruose morkų dar nebuvo, o prieš savaitę jos buvo dar brangesnės, nei yra dabar. Per savaitę, pasak pašnekovės, lietuviškos morkos atpigo apie 24 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito
A. Ramaškevičienė priduria, kad panašią tendenciją galima matyti, stebint bulvių kainas. „Jos taip pat po truputį pinga, tačiau, palyginus su pernai metais, kaina dar išlieka gerokai aukštesnė. Importuoti kopūstai taip pat yra apie 10 proc. brangesni, palyginus su pernai metais. Savaitės, mėnesio laikotarpyje pastebimas svyravimas – prieš mėnesį jie buvo dvigubai brangesni. Dabar, po mėnesio, jie atpigo, tačiau per savaitę pokyčio nėra“, – teigia A. Ramaškevičienė.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje liepos mėnesį, palyginus su praėjusių metų liepa, sumažėjo apie 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimų kainos smuko apie 15 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo natūralaus riebumo pieno, beveik penktadaliu – kiaulių supirkimo kainos.
Iš augalininkystės produktų beveik ketvirtadaliu pabrango rapsų sėklos, o 13 proc. pabrango bulvės ir kvietrugiai. Maždaug dešimtadaliu padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos, o avižų ir miežių – dešimtadaliu sumažėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...