- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos rinkos reguliuotojas siūlo įteisinti saugiklius, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui nuo liepos valstybės numatytos milijoninės lėšos būtų skirtos padengti tik dalį elektros ir dujų įsigijimo ir tiekimo išlaidų, bet ne kitas tiekėjų sąnaudas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad svarbu numatyti priemones, kaip kontroliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, kuriems valstybė skirs apie 165 mln. eurų subsidijų.
„Apie 165 milijonai iš Vyriausybės siūlomo antiinfliacinio paketo bus numatyti subsidijai elektros rinkai ir šie pinigai didžiąja dalimi bus skiriami liberalizuotai nebereguliuojamai elektros rinkai, kur kainos nustatomos dviejų savarankiškų šalių susitarimu. Todėl svarbu numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta griežta nepriklausomų tiekėjų kontrolė“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Majauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tokius saugiklius būtina įtvirtinti teisės aktuose.
„Vyriausybė yra aiškiai deklaravusi, kad kompensavimas turėtų būti atsižvelgiant į padidėjusias elektros ir gamtinių dujų kainas biržose. Būtent tie pinigai, kurie numatyti kompensavimui, turėtų keliauti tikslingai – kompensuoti padidėjusias elektros ir gamtinių dujų, kaip produkto, išlaidas, bet ne tiekėjų darbo užmokesčio, IT ar visas kitas sąnaudas“, – Seimo komiteto posėdyje sakė R. Pocius.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams Vyriausybė šių metų valstybės biudžete siūlo skirti 570 mln. eurų, verslo įmonėms – dar 120 mln. eurų.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė praėjusią savaitę teigė, jog didžiausia šių lėšų dalis – apie 370 mln. eurų – bus skirta dengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai. Tuo metu likusi dalis – apie 200 mln. eurų – bus padalinta gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
I. Žilienės teigimu, įstatymo projekte numatytas draudimas nepriklausomiems tiekėjams be pateisinamų priežasčių keisti sutartis, siekiant padidinti tarifų dalis, be to, jiems bus draudžiama kainodarą ir rinkodarą sieti su subsidija, o teikdami pasiūlymus vartotojams kaip pagrindinę informaciją privalės nurodyti savo siūlomą kainą be subsidijos.
Pasak I. Žilienės, be įstatyme numatytų saugiklių, nepriklausomų elektros tiekėjų savikontrolę užtikrins konkurencija.
Šitas mechanizmas jau yra įgyvendintas kitose monopolinėse reguliuojamose veiklose, puikiai veikia, yra pasiteisinęs.
„Konkurencingoje rinkoje veikia tiekėjų savikontrolė. Mes matėme, kaip vyko procesas, kai tik prasidėjo liberalizacija – nepriklausomi tiekėjai stebi vieni kitų veiklą ir esant bent kokioms abejonėms dėl neskaidrios veiklos, piktnaudžiavimo konkurencija, nesąžiningų veiklos sąlygų, tikrai buvo nemažai skundų teikiama tiek Energetikos ministerijai, tiek VERT, tiek Konkurencijos tarybai“, – kalbėjo I. Žilienė.
„Manome, kad šiuo atveju tikrai savikontrolė turėtų suveikti, jeigu kartais netyčia ar tyčia nepriklausomi tiekėjai savo kainodarą pradėtų neskaidriai formuoti, tokiu atveju, manome, kad nepriklausomi tiekėjai tikrai reaguos vieni į kitų veiksmus“, – pridūrė viceministrė.
Komitetas pritarė Vyriausybės nuo šių metų liepos siūlomai elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams tvarkai, tačiau pagrindiniam Ekonomikos komitetui pasiūlė teisės aktų projektus patobulinti pagal reguliuotojo pateiktas rekomendacijas.
VERT pirmininkas, be to, siūlo, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti įvesta prievolė atlikti nepriklausomą auditą, jo išvadas pateikiant reguliuotojui.
„Šitas mechanizmas jau yra įgyvendintas kitose monopolinėse reguliuojamose veiklose, puikiai veikia, yra pasiteisinęs ir mes siūlytume šitoje vietoje taikyti analogiją. Tai leistų sumažinti riziką dėl valstybės dotacijų panaudojimo“, – teigė R. Pocius.
Tuo metu I. Žilienė siūlo, kad auditą nepriklausomų tiekėjų atžvilgiu atliktų VERT. Jos teigimu, R. Pociaus siūlymas auditą atlikti patiems tiekėjams būtų neefektyvus.
„Nepriklausomi tiekėjai turės samdyti audito kompanijas, (...), atlikti auditus, pateikti VERT ataskaitas. (...) Šitų auditų sąnaudos eis į tarifus galutiniams vartotojams, tai, mūsų požiūriu, yra efektyviau ir pigiau atlikti vieną auditą šitų įmonių, būtent subsidijos panaudojimo, o tikslas bus tas pats pasiektas“, – komiteto posėdyje teigė viceministrė.
R. Pocius aiškino, kad nepriklausomiems tiekėjams atlikti papildomą auditą kainuotų pigiau, nes jie ir taip atlieka auditą: „Čia būtų papildoma funkcija prie to, ką jau atlieka auditoriai, audituodami nepriklausomus tiekėjus. O mums (VERT – BNS) jau viską reikėtų įsigyti iš naujo“.
Rinkos liberalizavimo atidėjimas nesumažintų rizikų
M. Majauskas kėlė klausimą, ar galimo nepriklausomų tiekėjų piktnaudžiavimo negalėtų sumažinti dar vienas elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas.
„Mes metame 165 milijonus eurų į nereguliuojamą rinką. Ar dereguliavimo atidėjimas pusei metų nebūtų tinkamas šios problemos sprendimas?“ – klausė komiteto pirmininkas.
I. Žilienės teigimu, iš 1,6 mln. buitinių vartotojų virš 600 tūkst. jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, todėl, pasak jos, liberalizavimo atidėjimas kelio rizikai neužkirstų.
„Jeigu mes pusmečiui nukeliame antrojo etapo liberalizavimą, reiškia, metų pabaigoje mes turėsime vieną milijoną vartotojų, kurie turės per trumpą laiką pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jo nepasirinkus jie turės kristi į garantinį tiekimą, kur kaina tikrai yra aukšta. Tai visiškai tų rizikų liberalizavimo atidėjimas neišeliminuotų“, – kalbėjo I. Žilienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...