Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.

„Tas akcentas į socialinę atskirtį ir nelygybę tęsiasi, bet galbūt labiau norėtųsi veiksmų ir vizijų, kaip mažinsime atskirtį ne tik šalies viduje, bet kaip vysimės tas pačias Vakarų Europos valstybes, mažinsime pačios šalies atskirtį“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Turint omenyje, kad prezidentas yra buvęs ekonomistas, tai manau, kad tikrai galėjo būti daugiau ekonomikos, kad yra daug pokyčių Lietuvoje, esame daug pasiekę (...). Tokios futuristinės, įkvepiančios vizijos iš ekonominės pusės man asmeniškai pritrūko“, – teigė jis.

Anot jo, naujove G. Nausėdos kalboje galima laikyti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo paminėjimą.

„Galbūt tokia naujovė, šviežias oro gūsis buvo paminėtas NPD didinimas. Prezidentas išreiškė pakankamai aiškią poziciją, kodėl jis nesutinka, kad tai yra perteklinė priemonė, ir kodėl tai šiuo metu padėtų sumažinti socialinę atskirtį“, – sakė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, šalies vadovas, kritikuodamas valdančiuosius, bandė išlaikyti balansą, tačiau taip pat kvietė juos susiimti ir pakilti „į aukštesnę lygą“.

„Tikrai jautėsi tas aspektas, kad buvo akcentuota, jog lūkesčiai buvo dideli, o realybė kol kas rodosi esanti ne tiek daug skirtinga nuo prieš tai buvusios Vyriausybės“, – pabrėžė jis.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Tokią pareigą šalies vadovui numato Konstitucija.

N. Mačiulis: džiugina pakitęs prezidento požiūris į NPD kėlimą

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį perskaičius metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.

N. Mačiulis kartu akcentavo dėmesį švietimui, o tvarumo akcentavimą šalies vadovo kalboje pavadino „nauja dimensija“.

Vis dėlto ekspertas pasigedo didesnio dėmesio darbuotojų trūkumo problematikai. Ekonomisto požiūriu, apskritai, ekonomikai pranešime nebuvo skirta ypač daug dėmesio – veikiausiai todėl, kad šalies ekonominė situacija yra palyginti gera. 

„Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nes tvirtinant 2020 metų biudžetą, prezidentas ragino nedidinti tiek daug NPD, kiek buvo suplanavusi tuometinė Vyriausybė. Dabar šio dydžio kėlimas matomas kaip vienas iš svarbesnių prioritetų. Ir tai yra iš tiesų teisingas požiūris“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, vertėtų svarstyti variantą, kad NPD nuolat didėtų augant minimaliai mėnesio algai (MMA).

„Apskritai, neapmokestinamas pajamų dydis gali būti įstatymais suvienodintas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, tai yra jis didėtų nuolat didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir šitas minimalus atlyginimas būtų visiškai neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

N. Mačiulis sutinka ir su prezidento raginimu Vyriausybei nedelsti su mokesčių sistemos reforma, kuria numatoma peržiūrėti mokesčių lengvatas. Valdantieji yra suplanavę esminius pokyčius įgyvendinti nuo 2023 metų sausio.

„Čia sutinku su prezidento nuomone, kad taip arti priartėjus prie savivaldybių ir kitų Seimo rinkimų bus sunku priimti kai kuriuos nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, kas susiję su mokesčių sistemos reforma“, – sakė ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomisto požiūriu, svarbus ir šalies vadovo priminimas, kad Lietuvai atėjo laikas atsisakyti konkuravimo pigia darbo jėga.

„Ir dar vienas buvo labai įdomus teiginys, turbūt su kuriuo sunku nesutikti, tai, kad Lietuva jau išaugo „pigios darbo jėgos marškinėlius“ ir matant tiek pastarųjų penkerių metų spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, tiek spartų atlyginimų augimą pandemijos metu, na, bet kuri įmonė, kuri konkuruoja žemais atlyginimais, turėtų jausti itin didelį nerimą“, – sakė N. Mačiulis.

N. Mačiulis: darbuotojų trūkumas bus didelė problema

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pabrėžia, kad Lietuvoje dabar pagrindinė problema yra ne nedarbo problema, o darbuotojų trūkumo problema ir vis daugiau įmonių, ypač pramonės, transporto, IT paslaugų sektoriuose teigia, kad vienas iš pagrindinių jų plėtrą slopinančių veiksnių yra būtent darbo jėgos trūkumas.

„Tai konkuruoti pigia darbo jėga bus tikrai sudėtinga ir nemanau, kad čia gali būti nei valstybės, nei kažkurio sektoriaus ar įmonės gera strategija“, – pridūrė ekspertas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pažymi, kad prezidento kalboje tam nebuvo skirta daug dėmesio, o žiūrint į tolesnę perspektyvą darbuotojų trūkumo problema gali pareikalauti nepopuliarių sprendimų.

„Aišku, tam nebuvo skirta dėmesio, nes tai yra nepopuliarus klausimas ir nepopuliarus sprendimo būdas, pavyzdžiui, liberalesnė imigracija, bandyti pasikviesti daugiau specialistų iš kitų pasaulio šalių“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas apgailestauja, kad Lietuvoje nepavyksta susitarti dėl švietimo reformos. Pasak jo, švietimo sistema iš tų „pigios darbo jėgos marškinėlių neišaugo“, o jos teikiamos paslaugos, kokybė atsilieka nuo Lietuvos ekonominių rodiklių.

„Čia yra viena iš didžiausių Lietuvos ekonomikos progresą slopinsiančių problemų, vienas iš didžiausių trukdžių ir turbūt dėl to prezidentas tikrai nemažai dėmesio skyrė švietimo klausimams (...) Tai yra turbūt viena iš didžiausių Lietuvos tragedijų“, – sakė N. Mačiulis.

Prezidento kalboje – nauji akcentai

N. Mačiulio vertinimu, prezidento pranešimas išsiskyrė ir „įdomiu detalizavimu, kaip yra matoma gerovės valstybė (...) Išskiriami keturi kriterijai: raginimas kurti stiprią, teisingą, inovatyvią, žalią gerovės Lietuvą“.

„Swedbank“ ekonomistas mano, kad pelnyto dėmesio sulaukė ir tvarumo tema, prezidento žodžiais „pamažu vaduojamės iš vartotojiškos visuomenės gniaužtų, o tvarumas ir judumas tampa gyvensenos įpročiu“.

„Tai tokį teiginį išgirsti prieš penkerius metus būtų buvę labai netikėta, nes ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių kriterijų – ir politikų, ir ekonomistų – kalbėti tik apie didesnį, spartesnį augimą. Dabar atsiranda visiškai naujos dimensijos, kurios yra būdingos tik pačioms turtingiausioms pasaulio valstybėms“, – sakė ekonomistas.

„Tai tikrai, čia turbūt vienas iš maloniausiai nustebinusių pranešimo aspektų“, – pridūrė jis.

Tiesa, pasak N. Mačiulio, apskritai ekonomikai nebuvo skirta daug dėmesio ir laiko, bet tai, anot jo, galima iš dalies paaiškinti tuo, jog Lietuva nepatiria didelių ekonominių iššūkių.

„Patyrė vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių praėjusiais metais, viena pirmųjų pasiekė ir viršijo jau prieš pandemiją buvusį lygį, tiek žiūrint į bendrąjį vidaus produktą, tiek į gyventojų užimtumą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, jog G. Nausėda „pasinaudojo proga pakalbėti apie tai, kad labai sparčiai augantis atlyginimas nėra visuotinis reiškinys ir kad ne visi tą atlyginimų augimą jaučia“.

Tačiau, anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, tokia ekonomikos padėtis nebuvo netikėtas reiškinys, nes visų krizių laikotarpiais, tuomet, kai padidėja nedarbo lygis, pirmiausia pajamas praranda ir mažiausią derybinę galią turi žemiausios kvalifikacijos, silpniausią išsilavinimą turintys gyventojai.