- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Yra vertinami papildomi poreikiai. Matysime metų eigoje, kiek tos galimybės galimos įgyvendinti, tačiau tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad dar gali būti papildomų sprendimų dėl gynybos finansavimo didinimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Šiuo metu vertiname papildomus poreikius tiek karinio mobilumo infrastruktūrai, tiek ir kitus poreikius. Matyt, metų eigoje tie sprendimai galėtų būti“, – kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, gynybos finansavimas šiemet gali būti didinamas skolinantis, tai leidžia svarstyti birželį atnaujintos Finansų ministerijos šalies ekonominės projekcijos.
„Turime šiek tiek erdvės iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficito ir, matyt, tą erdvę galima pagal dabartinį reguliavimą, pagal biudžeto priimtą įstatymą išnaudoti papildomiems įsigijimams gynybos srityje“, – teigė G. Skaistė.
„Šiandien tos erdvės (skolintis – BNS) šiek tiek yra, tie poreikiai šiuo metu yra vertinami“, – kalbėjo ji.
Kada galėtų būti nuspręsta dar kartą didinti gynybos finansavimą ir kiek jis galėtų didėti, G. Skaistė neįvardijo.
L. Kasčiūnas: turėtų paaiškėti iki vasaros pabaigos
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS teigė šiuo metu turintis pateikti konkrečius poreikius, kuriems būtų naudojamos planuojamos papildomos lėšos.
Ar šiemet bus dar kartą didinamas gynybos finansavimas, anot ministro, turėtų paaiškėti iki vasaros pabaigos.
„Galiu preliminariai įvardyti, be detalių: pirmiausia tai bus antidroninės radijo elektroninės kovos sistemos, fizinis dronų naikinimas, šito pajėgumo stiprinimas, dronų detekcija ir matysime – gal ir antras pėstininkų kovos mašinų (įsigijimo – BNS) etapas, jo pradžia su avansiniu mokėjimu arba bent jau priedas prie avansinio mokėjimo“, – BNS trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Dalis ministro įvardytų poreikių susiję su iki rugpjūčio planuojamais parengti planais, kaip sustiprinti šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą. Dėl jų parengimo antradienį Alytuje sutarė energetikos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų vadovai.
„Jeigu mes padidintume iki 3,1–3,15 proc. (finansavimą gynybai nuo BVP – BNS), mes įsiveržtume į penketuką (didžiausią BVP dalį gynybai skiriančių NATO šalių – BNS)“, – teigė L. Kasčiūnas, manantis, jog tokį rodiklį pasiekti yra įmanoma.
Apie tai, kad gynybos finansavimas šiemet gali būti didinamas dar kartą, antradienį Alytuje sakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiais metais, atsižvelgiant į praėjusią savaitę Vyriausybės priimtą sprendimą mūsų finansavimas gynybai pasieks 3 proc. ir viršys. Neatmesčiau, kad dar papildomų sprendimų gali būti ir metų eigoje, ir tas procentas gali būti ir dar didesnis“, – teigė premjerė.
Ministrų kabinetui praėjusį trečiadienį skyrus papildomai 136 mln. eurų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3,03 proc. BVP.
Valstybės biudžete krašto apsaugai šiais metais buvo numatyti daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba apie 2,75 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...