- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tuo tarpu, pasak jos, bazinis Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) finansavimas išliks nepakitęs.
„2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų. Šiais metais bazinis KPPP finansavimas išlieka nekintantis“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Mažėja finansavimas dėl mažesnio solidarumo įnašų lėšų, kadangi praėjusiais metais buvo numatomas didesnės pajamos iš solidarumo įnašo karinio mobilumo projektams. 2025 m. dėl paties mokesčio struktūros mažėja solidarumo įnašo pajamos, projektuojamos į mūsų biudžetą“, – pridūrė ji.
Ministrė taip pat paminėjo sumažėjusias kitų metų biudžeto lėšas Utenos keliui, argumentuojant tuo, kad didesnė lėšų dalis atkeliaus iš ES struktūrinių fondų.
„Tuo tarpu pakeitus Utenos kelio finansavimo struktūrą siūloma Utenos keliui iš KPPP numatyti 20 mln. eurų, bet yra padidintas ir šio kelio finansavimo intensyvumas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų – iki 85 proc., todėl nacionalinio prisidėjimo lėšos yra mažesnės reikalingos“, – sakė G. Skaistė.
2025 m biudžeto projekte nurodoma, kad finansavimas keliams turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2024 m. –882 mln. eurų.
Siūlo steigti kelių finansavimui skirtą fondą
Finansų ministrė pasiūlė kelių finansavimo fondo idėją, kuri veiktų analogiškai kaip gynybos fondas. Pasak jos, kelių finansavimo fondas leistų pritraukti papildomų lėšų į valstybės biudžetą, skirtų būtent keliams.
„Labai geras pavyzdys norint struktūriškai padidinti kelių finansavimą yra gynybos fondas. Jeigu mes sugebėjome susitarti dėl valstybės gynybos poreikių finansavimo padidinant papildomas valstybės biudžeto pajamas, tą patį galima padaryti ir su kelių finansavimu. Jei bus priimti sprendimai didinantys valstybės biudžeto pajamos atitinkamoje srityje, matyt, galima susitarti ir dėl papildomų pajamų nukreipimo kelių finansavimui“, – siūlė ji.
„Kelių finansavimas yra labiau subsidinio pobūdžio priemonė. Tai reiškia, kad išlaidos yra padaromos, bet grąžos tiesioginės jos negeneruoja. Todėl kelių finansavimui turėtų būti kitokio pobūdžio fondas – tokio, kokį turi gynyba“, – paaiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu1
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę46
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų19
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas15
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...