„Manau, kad tos diskusijos, kurios vyko iki šiol, leidžia tikėtis, kad tam tikrą kompromisą pavyko surasti, kuris leidžia Seime bent jau pateikti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams antradienį Seime teigė G. Skaistė.

„Man atrodo, labai svarbu, kad tos diskusijos pagaliau prasideda Seime, kuomet galima diskutuoti dėl atskirų projekto nuostatų, ieškoti konsensuso tarp visų Seimo frakcijų“, – teigė ji.

„Iki šiol būdavo tariamasi su socialiniais partneriais, ieškoma konsensuso, aiškinama visuomenei. Dabar jau prasidės politinės diskusijos Seime ir kiekvienas turbūt galės išsakyti savo argumentus“, – kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė tikisi, kad mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją dėl atskirų jos projektų bus rastas kompromisas. Vis dėlto, jos teigimu, svarbu, kad paketas liktų subalansuotas.

„Vėliau diskutuojant dėl atskirų projektų nuostatų tikėsimės, kad surasime tą kompromisą, kuris sutelkia plačiausią tiek pozicijos, tiek opozicijos palaikymą“, – teigė G. Skaistė.

„Esmė, kad paketas būtų išlaikytas kaip paketas, matant jame balansą. Turbūt yra sprendimų, kurie didina mokestines pajamas, yra sprendimų, kurie jas mažina, todėl jeigu mes išsirinksime tik razinkas, palikdami naujų lengvatų atvėrimą, man atrodo, kad toks modelis nėra tvarus“, – kalbėjo ministrė.

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcija pateiks siūlymų mokesčių pertvarkai iki rudens

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog partijos frakcija parlamente po pateikimo turėtų pritarti mokesčių pertvarkai, tačiau turės konkrečių pasiūlymų paketui, kuriuos pateiks iki rudens.

Ji kartojo, kad mokesčių reformoje yra gerų dalykų, tačiau yra ir ką koreguoti, pavyzdžiui, individualios veiklos apmokestinimą, kovą su šešėliu.

„Po pateikimo, kaip ir planavome, ketiname pritarti, tačiau turėsime konkrečių pastabų po to, kai vasarą komitetai pasidarbuos. Turėsime pastabų dėl individualios veiklos apmokestinimo, taip pat nematome realių veiksmų, kurie galėtų padėti kovoti su šešėliu. Tai yra dar viena sritis, kurioje norėtume paryškinti pasiūlymus“, – Seime antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Iki rudens sesijos pasiūlysime konkrečius pasiūlymus“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad antradienį po pateikimo Seimui frakcija pritars Vyriausybės teikiamai mokesčių reformai ir yra pasirengusi ją remti vėlesnėse svarstymo fazėse.

„Mes traktuojame, kad yra produktas, kuriam po pateikimo reikia pritarti (...) Pritardami po pateikimo nereiškia, kad nematome problemų, ir būtume pasirengę tolesnėse fazėse taip pat remti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas.

Anot jo, liberalai reformai dabartinėje stadijoje pritaria siekdami, kad nebūtų trukdoma Lietuvai gauti finansavimo iš Europos Komisijos ir įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).

„Nebūsime tie, kurie užkirstų kelią projektų pajudėjimui iš nulinio taško, nes mes žinome, kad vien pateikus projektus ir praėjus pateikimo stadiją jau atpalaiduojama dalis RRF lėšų, tiesa, mažesnioji dalis. Tai vertiname tuos dalykus kaip labai svarbius, vedančius link mūsų pozicijos“, – sakė E. Gentvilas.

Anot jo, frakcija už reformą po svarstymo Seime rudenį galėtų balsuoti tik tuo atveju, jeigu būtų išpildytos trys papildomos sąlygos. Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardintos priemonės, skirtos pinigų ištraukimui iš šešėlio, didinti taršos ir turto apmokestinimą bei keisti Vyriausybės suplanuotą individualios veiklos apmokestinimą.

„Tokiam individualios darbinės veiklos apmokestinimo modeliui, koks yra teikiamas šiandien, mes nepritarsime svarstymo stadijoje, mes prašysime ir reikalausime, kad darbinių pajamų apmokestinimas neturi būti didinamas“, – sakė E. Gentvilas.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

Frakcijos narė Edita Rudelienė teigia, kad liberalai taip pat sieks, kad būtų labiau reguliuojamas progresyvių mokesčių didinimas, taip pat kelia klausimų tarp artimų šeimos narių dovanojamų pinigų apmokestinimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte siūloma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Vyriausybė nuo kitų metų siūlo apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

A. Armonaitė sako, kad Laisvės frakcijoje dėl mokesčių reformos yra „visokių nuomonių“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos partijos frakcijoje Seime yra „visokių nuomonių“ dėl antradienį parlamentui teikiamos mokesčių reformos.

„Laisvės frakcijoje yra visokių nuomonių ir tas balsavimas bus įvairus“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

„Vis dar tikimės, kad mokesčių reforma gali tapti ir galimybe gerai apmokamų darbo vietų kūrimui, vidurinės klasės stiprinimui, tačiau yra dalykų, kurie netenkina ir kuriems teiksime siūlymus“, – kalbėjo politikė.

„Visų pirma, kad žmonės, užsiimantys individualia veikla, kad nebūtų demotyvuoti veikti, kad jiems būtų daugiau laisvės, visgi jie ir rizikos daug prisiima rinkdamiesi šitą veiklos formą. Nekilnojamojo turto mokestis, jo bazė plečiama, nesinori žmonėms užkrauti didesnių mokesčių, kai ir taip palūkanos yra pakilusios į 15 metų aukštumas“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė teigė, kad mokesčių pertvarkos pakete yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie, pasak ministrės, leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad Vyriausybės siūlomi pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio pakeitimai iš esmės yra tinkami, tuo metu gyventojų pajamų mokesčio siūlymus, anot jo, reikėtų keisti.

„Dėl gyventojų pajamų mokesčio, kadangi ten yra lengvatų, kurios reikalingos, bet taip pat yra papildomas apmokestinimas, kurį, mano nuomone, reikės keisti. O nekilnojamo turto mokesčio modelis yra toks, kurio taisyti, koreguoti nematau galimybių“, – Seime antradienį sakė V. Mitalas.

„Yra skirtingos nuomonės. Dabar balsuosime vieną kartą Seime, pasižiūrėsim. Bet kokiu atveju, kad ir kaip bus balsavimas, manau, gana greitai registruosime keletą ar keliolika pasiūlymų, kurie atitiks mūsų įsivaizduojamą tikslą, kad vidurinė klasė Lietuvoje turi stiprėti, o mokesčių sistema būtų aiški ir paprasta“, – kalbėjo jis.

V. Mitalas sakė nesutinkantis su siūlymu apmokestinti dovanas iš artimųjų numatant išimtį žemdirbiams.

„Tai man kelia klausimų, ar visas lengvatas, kurias skelbiamės naikinantys, ir panaikiname. Šita nuostata, tiek išimties darymas žemdirbiams, tiek apskritai dovanojimo apmokestinimas iš artimų asmenų, mano galva, turėtų būti išbraukti“, – teigė V. Mitalas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: mokesčių reformos projektą TS-LKD frakcija palaiko vienbalsiai

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.

„Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Niekada turbūt nėra taip, kad mokesčių tema būtų patraukli ar politikai labai norėtų kalbėti, ar tuo labiau veikti šioje srityje. Bet priimame tai kaip atsakomybę prieš valstybę ir mūsų frakcija vieningai šiandien palaikys“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Jos teigimu, mokesčių reforma reikalinga siekiant sutvarkyti ir išgryninti šalies mokesčių sistemą, taip pat būtina atsižvelgti į tarptautinių organizacijų pastabas bei turėti galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. 

„Palaikome tai, nes matome tai kaip reikalingumą valstybei, žiūrint į valstybės atsakingą valdymą ir mokesčių sistemos išgryninimą ir sutvarkymą, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas ir tai, kad išpildytume tam tikrus kriterijus, ir tai, kad galėtume pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.