- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tobulinant draudimo sutarčių saugumo įnašo idėją buvo atsižvelgta į Prezidentūros siūlymą – atidėti būsto sutarčių apmokestinimą 5 metams. Ji taip pat priminė, kad įvedus įnašą įtakos nebūtų gyvybės draudimo ar fizinių asmenų civilinės atsakomybės sutartims.
„Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Kai kuriems politikams teigiant, kad gynybos ir kitus poreikius galima padengti iš biudžeto augimo, finansų ministrė vertina, jog augimas „pats per save nesukurs“ proveržio. Ji pabrėžė, kad didžioji dalis naujų biudžeto pajamų yra paskirstomos pagal indeksuojamas sritis.
„Daugelį politikų, ypač naujų, įtakoja pastarojo meto biudžeto pajamos, smarkiai susijusios su infliaciniais procesais. Normaliais laikais biudžeto pajamos auga apie 5 proc. Tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų užprogramuota automatiškai išleisti, nes jos užkoduotos priemonėse su indeksavimu. Pavyzdžiui – pensijų didinimui“, – komentavo ministrė.
„Tad didžioji dalis augimo padalinta dar prieš pradedant formuoti biudžetą“, – tvirtino ji.
Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad šiuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas diskutuojamas su socialiniais partneriais ir politikais. Jos vertinimu, galutinis sprendimas dėl priemonės bus priimtas iki 2024 m. galo, o apmokestinimui pritarus – jis būtų taikomas nuo 2025 m. vidurio.
Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą.
„Esame atviri diskusijoms su visais. Reikia nepamiršti, kad lapkričio viduryje rinksis naujas Seimas, tai daug kas priklausys nuo to, kokia nauja koalicija susiformuos, koks bus jų požiūris. Ir, matyt, sprendimai gali būti priimti iki metų pabaigos“, – kalbėjo ministrė.
„Pasiūlymas yra, kad priemonė įsigaliotų nuo ateinančių metų vidurio. Tai laiko priimti sprendimui yra“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms1
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...
-
Tyrimas: dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi i&scar...
-
D. Kreivys: Airijos „N1 Capital“ planuose – 500 MW vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje4
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. ...