- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tobulinant draudimo sutarčių saugumo įnašo idėją buvo atsižvelgta į Prezidentūros siūlymą – atidėti būsto sutarčių apmokestinimą 5 metams. Ji taip pat priminė, kad įvedus įnašą įtakos nebūtų gyvybės draudimo ar fizinių asmenų civilinės atsakomybės sutartims.
„Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Kai kuriems politikams teigiant, kad gynybos ir kitus poreikius galima padengti iš biudžeto augimo, finansų ministrė vertina, jog augimas „pats per save nesukurs“ proveržio. Ji pabrėžė, kad didžioji dalis naujų biudžeto pajamų yra paskirstomos pagal indeksuojamas sritis.
„Daugelį politikų, ypač naujų, įtakoja pastarojo meto biudžeto pajamos, smarkiai susijusios su infliaciniais procesais. Normaliais laikais biudžeto pajamos auga apie 5 proc. Tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų užprogramuota automatiškai išleisti, nes jos užkoduotos priemonėse su indeksavimu. Pavyzdžiui – pensijų didinimui“, – komentavo ministrė.
„Tad didžioji dalis augimo padalinta dar prieš pradedant formuoti biudžetą“, – tvirtino ji.
Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad šiuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas diskutuojamas su socialiniais partneriais ir politikais. Jos vertinimu, galutinis sprendimas dėl priemonės bus priimtas iki 2024 m. galo, o apmokestinimui pritarus – jis būtų taikomas nuo 2025 m. vidurio.
Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą.
„Esame atviri diskusijoms su visais. Reikia nepamiršti, kad lapkričio viduryje rinksis naujas Seimas, tai daug kas priklausys nuo to, kokia nauja koalicija susiformuos, koks bus jų požiūris. Ir, matyt, sprendimai gali būti priimti iki metų pabaigos“, – kalbėjo ministrė.
„Pasiūlymas yra, kad priemonė įsigaliotų nuo ateinančių metų vidurio. Tai laiko priimti sprendimui yra“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...