- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors garantiniu tiekimu – pagal dalinai valstybės įtvirtinamą tarifą – elektrą gaunantys vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalo pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, dalis jų tokią kainą už elektrą moka ir ilgiau, rodo garantinio tiekėjo ESO turimi duomenys.
Visgi, kaip tikina atsakingos institucijos, paskutiniais metais pajamos iš garantinio tiekimo gerokai viršijo sąnaudas, todėl visi vartotojai subsidijuoti elektros kaštų garantiniame tiekime esantiems vartotojams neturėjo, o pati paslauga, kaip teigiama, yra reikalinga kaip apsauga nuo įsipareigojimų nevykdančių nepriklausomų tiekėjų.
Garantinis tiekimas yra skirtas nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusiems ar sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais tiekėjais sudariusiems gyventojams. Ši paslauga yra tam tikras draudimas, kuris saugo vartotoją ir neleidžia jam likti be aprūpinimo elektra.
Tačiau, kaip pabrėžia Energetikos ministerija, kartu garantinis tiekimas neatleidžia gyventojų nuo pareigos pasirinkti vieną iš šalyje veikiančių nepriklausomų elektros tiekėjų.
Garantinį tiekimą gyventojams užtikrina Energijos skirstymo operatorius (ESO). Pagal įstatymą, elektrą ESO tiekia pusę metų, po to vartotojas privalo pasirašyti sutartį su nepriklausomu tiekėju. To nepadariusiems vartotojams tinklų operatorius turi teisę nutraukti elektros tiekimą, apie tai informavęs bent prieš tris savaites.
Ministerijos teigimu, nustatytas pusės metų apribojimas padeda užtikrinti, kad vartotojas visgi pasirinktų nepriklausomą tiekėją. Visgi, kaip Eltą informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė, nors po nustatyto laikotarpio nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų skaičiai yra fiksuojami, įstatyme įtvirtinta galimybe nutraukti jiems elektros tiekimą operatorius iki šiol pasinaudojęs nebuvo.
Tinklų operatoriaus duomenimis, garantinį tiekimą šiuo metu yra pasirinkę 40 tūkst. vartotojų, tačiau didžioji dauguma jų – 38 tūkst. – garantiniame tiekime yra ilgiau negu įstatyme numatytą pusmetį.
Garantiniame tiekime esančių ESO klientų nuo 2021 m. yra beveik 5 tūkst., nuo 2022 metų – virš 33 tūkst., nuo praėjusių metų – 1,3 tūkst.
Anot ESO, vartotojai pasirinkti elektros tiekėją raginami nuo pat elektros rinkos liberalizacijos pradžios. Tam sukurtas interneto puslapis, padedantis geriau palyginti tiekėjų siūlomas kainas, veikia telefono linija konsultacijoms, klientai periodiškai informuojami apie galimybę pasirinkti tiekėją.
„Dėmesį skiriame vartotojų edukacijai, raginame juos lyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus ir pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka poreikius“, – nurodė ESO.
Institucijos: garantinis tiekimas yra vartotojų apsauga, tačiau galima tobulinti kainodaros mechanizmą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo 2022 iki 2023 metų iš garantinio tiekimo buvo surinkta daugiau pajamų negu patirta sąnaudų, todėl poreikio subsidijuoti garantinį tiekimą visų vartotojų lėšomis paskutiniu laikotarpiu nebuvo.
Anot VERT, garantinio tiekimo sąnaudos pajamas paskutinį kartą viršijo 2021 metais – atitinkamai sudarė 30,9 mln. ir 30,3 mln. eurų, tad vartotojams subsidijuoti teko 600 tūkst. eurų sumą.
Lyginant 2022 ir 2023 metų duomenis, praėjusiais metais garantinio tiekimo pajamos sudarė 30 mln., o sąnaudos – 23,9 mln. eurų, kai prieš metus sąnaudos siekė 67 mln., o pajamos – 75,7 mln. eurų. Tad skirtumas tarp iš garantinio tiekimo gautų pajamų ir patirtų sąnaudų 2022 ir 2023 metais didėjo – atitinkamai sudarė 13 ir 25 proc.
Tad vartotojų teisės elektrą gauti garantiniu tiekimu VERT iš esmės nėra linkęs vertinti kaip galimybės apeiti rinkos liberalizaciją, vietoje to akcentuoja, kad tai yra papildoma gyventojų apsauga.
„Garantinio tiekimo mechanizmas yra skirtas apsaugoti vartotojus, kurių tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų ar nutraukia veiklą, todėl toks mechanizmas turėtų egzistuoti“, – komentare Eltai nurodo VERT.
„Su Energetikos ministerija ir rinkos dalyviais nuolat diskutuojama dėl kainodaros mechanizmų tobulinimo, siekiant, kad paslaugų kaštus padengtų tie, kas juos sąlygoja“, – priduria institucija.
Šio požiūrio laikosi ir Energetikos ministerija, akcentuodama, kad būtinybė vartotojams elektrą tiekti nepertraukiamai yra numatyta Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.
ESO duomenimis, 2024 metų sausio–gegužės mėnesiais vartotojai, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, sudarė tik 2,3 proc. nuo visų buitinių vartotojų kiekio, o jų suvartojimas siekė tik 2,9 proc. viso buitinių vartotojų suvartojamo elektros kiekio. Verslo segmente tokių vartotojų buvo daugiau – 15,2 proc., tačiau jų suvartojimas sudarė tik beveik 2,1 proc. viso įmonių suvartojamo elektros energijos kiekio.
„Tai išties nedideli skaičiai, kurie negali būti vertinami kaip rimta konkurencija nepriklausomam tiekimui“, – šiuos duomenis komentuoja ministerija.
„Atkreipiame dėmesį, kad garantinis tiekimas nėra valstybės finansuojama paslauga. (...) Garantinio tiekimo vartotojai susimoka už suvartotą elektros energiją, kaip ir visi likę vartotojai“, – nurodo institucija.
Visgi neatmetamas poreikis tobulinti garantinio tiekimo kainos mechanizmą. VERT siūlymu, jį atnaujinus garantinio tiekimo kaina neturėtų būti mažesnė nei siūloma nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tokiu būdu gyventojai, rinkdamiesi elektros tiekėją, garantinio tiekimo nelaikytų lygiaverte elektros tiekimo paslaugų alternatyva.
„(Būtų užtikrinama – ELTA), kad garantinio tiekimo paslauga nebūtų finansiškai palankiausia elektros energijos įsigijimo alternatyva. Iš tiekėjų pusės galėtų būti (siūlomi – ELTA) konkurencingesni kainų pasiūlymai, ypač daugiau energijos suvartojantiems vartotojams“, – pažymi rinkos reguliuotojas.
Energetikos reguliuotojui pritaria ir ministerija, pažymėdama, kad garantiniame tiekime esančių vartotojų duomenys yra „atverti“ nepriklausomiems tiekėjams, todėl įmonės turėtų imtis daugiau iniciatyvos ir gyventojams siūlyti sudaryti sutartis pagal „konkurencingus“ elektros energijos tiekimo planus.
Tiesa, garantinio tiekimo kainodaros mechanizmą Seimas iš dalies patobulino dar 2022 metų pabaigoje. Garantinio tiekimo kaina yra susieta su elektros kaina biržoje – ji dauginama iš koeficiento (įstatymo pakeitimais buitiniams vartotojams jis sumažintas iki 1,15, kai verslui nustatytas koeficientas yra 1,25), kuris padengia ESO veiklos sąnaudas, patiriamas užtikrinant garantinį tiekimą. Taip pat VERT leista griežčiau prižiūrėti nepriklausomų tiekėjų veiklą.
Įstatymo pakeitimais siekta mažinti ar neleisti susidaryti skirtumams tarp elektros energijos įsigijimo sąnaudų ir pardavimo pajamų.
2022 metų vasarą baigus antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, tų pačių metų rudenį dėl itin pakilusių energijos išteklių kainų Seimas nusprendė atidėti trečiąjį liberalizavimo etapą iki 2026 metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad vietoj anksčiau galiojusio įpareigojimo gyventojams tiekėją pasirinkti iki praėjusių metų pradžios, parlamentas šį terminą nukėlė į 2025 m. gruodžio pabaigą.
Trečiajame liberalizavimo etape nepriklausomą tiekėją pasirinkti turi iki 1 tūkst. kWh (kilovatvalandžių) elektros kasmet suvartojantys gyventojai.
Rinkos liberalizavimas skatina vartotojus patiems pasirinkti nepriklausomą tiekėją, taip šalyje palaipsniui atsisakant visuomeninio elektros tiekimo.
Elektros rinką liberalizuoti Lietuva privalo ir pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). Be to, skelbiama, kad tokiu būdu užtikrinama tiekėjų konkurencija, o dėl to ir patrauklesnės elektros kainos vartotojams, pasirinktą elektros tiekėją jie gali pakeisti lengviau.
ESO duomenimis, liepą garantinio tiekimo kaina siekė 0,115 euro už kwh (kilovatvalandę) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Reguliuojamą galutinės kainos už vartotojo suvartotą elektrą dalį sudaro jos persiuntimo ir skirstymo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) bei garantinio tiekimo kainos dedamųjų suma. Į nereguliuojamą kainos dalį įeina elektros įsigijimo sąnaudos rinkoje, tiekimo kaštai ir PVM.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistas: kalėdinė prekyba bus aktyvi, žmonių lūkesčiai – aukšti1
Kalėdinę prekybą pradedančių prekybininkų apklausa rodo, kad šiemet gyventojai dovanoms linkę išleisti panašiai pinigų, kaip pernai, tačiau atsigavusi perkamoji galia ir sumažėjusi infliacija leidžia tikėtis aktyvesnio &scaron...
-
„DBRS Morningstar“ patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ penktadienį dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė Finansų ministerija. ...
-
„Litgrid“: kitą savaitę bus laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija2
Kitą savaitę bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LEA: penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet
Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šia...
-
ESO: išmaniųjų skaitiklių duomenimis manipuliuoti neįmanoma8
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) teigimu, abejoti diegiamų išmaniųjų skaitiklių patikimumu nėra pagrindo. Anot ESO, jų duomenų koreguoti bei jais manipuliuoti neįmanoma. ...
-
VERT: elektros skirstymo kainos viršutinė riba kitąmet – daugiau nei 7 proc. mažesnė
Elektros energijos skirstymo paslaugų, kurias teikia tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos viršutinė riba kitąmet mažės šiek tiek daugiau nei 7 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo t...
-
Baigta rekonstruoti kelio Vilnius-Utena atkarpa Utenoje
Panevėžio kelių statybos įmonė HISK baigė 7 mln. eurų (su PVM) vertės beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius-Utena atkarpos Utenoje rekonstrukciją. ...
-
Baltijos šalių studentai kūrė idėjas ir projektui „Rail Baltica“
Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygą ir Kauno miestą sujungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU ir Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai ir projektui „Rail Baltica“. ...
-
R. Vaikšnoras apie planuojamą finansavimą gynybai: būtų gerai turėti šiek tiek daugiau1
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras leidžia suprasti, kad kitų metų biudžete norėtų matyti didesnį finansavimą krašto apsaugai. Generolas pažymi – būtų gerai turėti didesnius asignavimus tam, jog esmingai pasikeitus...
-
Ekspertas apie būsto rinkos situaciją Lietuvoje: artimiausi mėnesiai parodys ateitį
Pastarieji keleri metai nekilnojamojo turto rinkoje atrodė lyg amerikietiški kalneliai, tačiau dabar, regis, situacija stabilizavosi. Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros...