Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus.
Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti pernai Energetikos ministerijos patvirtintą jėgainės plėtros planą, nes jis esą nebuvo tinkamai suderintas.
„Visi puikiai žinome, kad atliekos šiandien, galima sakyti, nerūšiuojamos. Tai, kas pateks į deginimo įrenginius, iš esmės yra net neprognozuojama, kaip neprognozuojama ir tai, kas susidarys degimo metu, kas išsiskirs ir kas pateks į mus supančią aplinką“, – sunerimęs Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą parengę specialistai ramina, esą oro tarša, elektrinę pastačius Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, aplinkiniams gyventojams nepadidės.
„Visi skaičiavimai rodo, kad ten tikrai to poveikio nebus. Iš esmės nei vieno teršalo iš tų, kurie apskritai bus metami iš šito objekto, leistinos užterštumo ribos gyvenamosios aplinkos ore viršytos nebus. Taigi, nuogąstautojai gali būti ramūs“, – tikino UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas.
Su nepatenkintais gyventojais bendrovė neseniai susidūrė ir Klaipėdoje – čia, atidarant kiek mažesnio galingumo nei planuojama Kaune jėgainę, svečius pasitiko piketuotojai. Ekonomistai sako, nieko keisto, kad žmonėms kelia nerimą verslininkų planai, tik esą pasipriešinimą ir teisėtą gyventojų domėjimąsį interesų grupėms lengva apauginti sąmokslo teorijomis.
„Reikalas tas, kad žmonių pasitikėjimas tiek politikais, tiek verslu – labai žemas. Vulgariai tariant, Amerikos žmonės pasitiki verslu, Vakarų Europos žmonės pasitiki valdžia, o Lietuvos žmonės nepasitiki niekuo“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Vincentas Vobolevičius.
Jei pavyks sutarti su gyventojais ir neįsisuks teismai, elektrinę prie Kauno planuojama pradėti statyti kitų metų pabaigoje. Kiek ji kainuos, bendrovės atstovai neatskleidžia. Ekonomistai sako, kad bendruomenių protestų prieš investicijas galbūt sumažės, kai atsigaus ekonomika ir žmonės pradės gyventi turtingiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...