- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ingrida Šimonytė
Premjerė Ingrida Šimonytė sako neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
„Būtų optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu. Tiems sprendimams palengvinti buvo svarbu sulaukti studijų, kurias turėjo padaryti skirtingos institucijos. (...) Mūsų vertinimu, visos šitos studijos kalba pozityviai apie galimybę paankstinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, bet dar esama diskusijų su kolegomis Baltijos šalyse“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
„Neprarandu vilties įtikinti, jog galima padaryti maksimaliai anksti, kol kas dar turime šiek tiek laiko ir tuos klausimus diskutuojame, deramės įvairias lygiais ir bandome įtikinti savo kolegas“, – pridūrė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį kalbėjo, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet.
Ši 2001 metų vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas prieš rusiško bale...
-
Koalicinės tarybos posėdis V...
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
Paluckas: ieškosime priemonių skatinti sveiko maisto vartojimąVyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms, premjeras Gintautas Paluckas tikina...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadusSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvoSeimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkaiPramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurųTėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomisEnergetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainasPirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžąPrezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštusBaltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...