„Šiuo atveju, jeigu būtų pastatyta nauja elektrinė, mes iš principo nepadarytume jokios papildomos žalos savo aplinkai ir būtų kur saugoti atliekas“, – žurnalistams antradienį Visagine sakė IAE generalinis direktorius Linas Baužys.

L. Baužys susitikimo metu su žurnalistais minėjo, IAE teritorija galimai tinkama mažos galios branduoliniams reaktoriams.

Giluminio atliekyno vieta kol kas nežinoma ir paaiškės tik po išsamių vertinimų bei tyrimų analizuojant šiuo metu žinomas potencialias vietas Lietuvos teritorijoje.

Anot L. Baužio, nusprendus Lietuvoje statyti mažos galios branduolinius reaktorius, būtų galima iš karto planuoti, ar radioaktyvias atliekas laikyti giluminiame atliekyne.

Dalis savivaldybių nuogąstauja dėl būsimo atliekyno

Būsimam IAE giluminiam atliekynui atrinkus 77 potencialias vietas 29-iose savivaldybėse, pasak L. Baužio, dalis jų  nuogąstauja, bet kategoriškų prieštaravimų nėra.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Kryžiumi dar turbūt nė vienas nekrito (...). Dar anksti šnekėti, bet tokio kategoriško ne mes neišgirdome (...), tačiau prieštaravimų arba nerimo yra“, – sakė IAE direktorius.

Jo teigimu, atliekyno vieta bus pasirinkta tik po 20 metų, be to, bus tariamasi su savivaldybėmis. IAE vadovas nurodė, kad konkrečios potencialios teritorijos dar nėra žinomos, o dalis iš sąrašo buvo atmestos dėl tam tikrų faktorių.

Anot jo, nepaisant to, kai kurie savivaldybių atstovai dėl baimių ar abejonių pasisakė stipriau, tačiau jie kėlė ir naudos klausimą.

„Jeigu matysime, kad tai labiausiai tiks, galbūt bus kažkokios socialinės naudos, kurias pasiūlys Vyriausybė“, – kalbėjo L. Baužys.

IAE giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko teigimu, atliekynui ant žemės bus reikalingas iki 200 hektarų plotas: iki 40 ha – statiniams, o likęs plotas – iškastos uolienos laikymui.

Priklausomai nuo konfigūracijos, atliekyno tūris gali siekti apie 3–4 kvadratinius kilometrus vienoje jo pusėje laikant panaudoto branduolinio kuro atliekas, o kitoje – kitas atliekas.

Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.

Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.

Vieta jam turėtų būti parinkta iki 2047 metų. Tai bus padaryta atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.

Sustabdžius abu IAE reaktorius, buvo pradėti elektrinės uždarymo darbai. Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė 1983–2009 metais, tačiau jos susidarys ir tęsiant uždarymą iki 2038-ųjų.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose, vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną, kuris turėtų būti pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.

Maži branduoliniai reaktoriai galėtų iškilti planuotų IAE blokų vietoje

Pasak L. Baužio, maži branduoliniai reaktoriai galėtų iškilti uždaromos ir nebeveikiančios IAE teritorijoje – taip ir nepastatytų trečiojo ir ketvirtojo blokų vietoje.

„Čia yra pakankamai gera rezervinė teritorija, net ir tas pats gruntas – turbūt betono daug užkasta (...). Buvo suplanuota, kad čia bus keturi blokai. Trečias buvo pradėtas statyti – nebaigė, o ketvirtas net nepradėtas“, – žurnalistams sakė L. Baužys.

Anot jo, sprendžiant galimą tokių reaktorių įrengimo vietą nereikėtų svarstyti miestų ar kitų teritorijų. Be to, jis teigė esąs įsitikinęs, kad vietos gyventojai tokioms statyboms Visagine neprieštarautų.

Seimui pateikta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategija numato po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė sakė, kad tokie reaktoriai Lietuvoje galėtų atsirasti 2035–2040 metais, o dėl jų politikams reikėtų apsispręsti iki 2028-ųjų.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad yra pasirengęs diskutuoti apie tokią alternatyvą.