„Iš tikrųjų, specializacija yra būtina. Bet tada kyla klausimas iš kur ji ateina ir kas ją sukūrė. Tai deja, mes nesame sisteminė šalis. Pas mus sėkmės istorijos yra asmenines, o ne valstybės sėkmės istorijos. Dėl to šiame etape viską reikia per žmogų statyti“, – antradienį „Kurk Lietuvai“ metų apžvalgos renginio metu teigė E. Čivilis.

„Man atrodo, kad specializacijos esminis minusas yra tai, kad mes neįgyvendiname jos. Ir tai yra kita paradigma Lietuvos, kur 99 proc. to, kas pasakyta, nėra padaroma. Pavyzdžiui, kažkada vieni pirmųjų iššovėme dirbtinio intelekto strategiją, bet dabar esame ten, kur esame. Nusistatyti krypti, kuria reikia eiti, tai lengvoji dalis, bet ja eiti, jau sudėtinga“, – komentavo jis.

E. Čivilis pastebėjo, kad nors Lietuva siekia tapti pirmaujančia valstybe keliuose sektoriuose, visuomenė, kurios dalyvavimas yra aktualus norint pasiekti šiuos užsibrėžtus tikslus, ne visada apie juos žino.

„Nėra pas mus, kad moksleivis koks nors norėtų padaryti gyvybės vienaragį, nes tai yra Lietuvos prioritetas. Jis turbūt net nežino apie tai“, – paminėjo jis.

Man atrodo, kad specializacijos esminis minusas yra tai, kad mes neįgyvendiname jos. Ir tai yra kita paradigma Lietuvos, kur 99 proc. to, kas pasakyta, nėra padaroma.

 

Tuo metu Inovacijų agentūros valdybos pirmininkė Agnė Paliokaitė pastebėjo, kad specializacijos prioritetai Lietuvoje pernelyg dažnai keičiasi.

„Nebūčiau šalininkė keisti prioritetų kas keturis metus. Nes tai veda prie fragmentacijos. Jeigu pasižiūrėti į šalis, kurios padarė proveržius specializacijoje, tai yra dešimtmečių darbas. Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse žalioji ekonomika yra stiprybė, bet investicijos į tai prasidėjo dar 1980-aisiais ir dabar pasiekė rezultatą. Estija ėmėsi nuoseklumo 1990-aisiais. Imčiau tai, kaip gerą pavyzdį“, – aiškino A. Paliokaitė.

Visgi, anot jos, šiuo metu Lietuvoje yra matomas geras pavyzdys ilgalaikei ekonominei specializacijai ir vystymuisi gynybos srityje. Inovacijų agentūros pirmininkės teigimu, įsitraukus institucijoms, kariuomenei ir vykdant bendras investicijas ilgainiui bus suformuotas pažangus sektorius.

„Labai geras pavyzdys yra auganti gynybos inovacijų sritis. Tai neužtenka finansavimo, jei yra ginkluotei apribojimai. Valstybės pirkimai yra milžiniška paskata inovacijoms. Valstybė gali eiti per reguliavimą, per pirkimus atidaryti rinkas inovacijoms“, – komentavo A. Paliokaitė.

„Iš Inovacijų agentūros perspektyvos, kad yra susitarimas su kariuomene, bendros investicijos, yra įsipareigojimai pirkimams. Tokio požiūrio ekosistemos vystymui reikia. Tada mes, ilgainiui, su strateginiu įsipareigojimu sukursime ištisą sritį“, – pridūrė ji.

Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas kvestionavo ar gynybos pramonė yra geras pavyzdys. Anot jo, poreikis gynybos inovacijoms atsirado tik dėl Rusijos agresijos ir kyla klausimas ar ši sritis bus vystoma ir toliau pavojaus nelikus.

„Gynybos inovacijos atsirado tik tada, kai atsirado išgyvenimo grėsmė. Jeigu grėsmės neliktų, kiek liktų vienos inovacijai?“ – klausė jis.

ISM rektorius taip pat pastebėjo, kad anksčiau vykusi diskusija apie gynybos finansavimą parodė problemas su pažangių sektorių plėtra Lietuvoje. Pasak jo, Lietuvoje pirmiausia bandoma surasti finansavimą, o ne nubrėžti tikslus, kuriuos reikės pasiekti ir nuspręsti, ką reikės pirkti.

„Gera buvo diskusija apie 4 proc. nuo BVP gynybai. Mano nuomone, ši diskusija buvo visiškai neadekvati. Nes reikia diskutuoti ne apie tai, kiek mes pinigų turėsime, bet ką už tai darysime. Nes galima išleisti milijardus ir turėti neveikiantį daiktą ar užstrigti pirkimuose. Gali pritrūkti fantazijos kažką iš viso pirkti. Tai daug barjerų, kol iki lėšų poreikio prieiname“, – vertino jis.