Perspėjimas: neapsigaukite!

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė, kad kai kuriose užsienio šalių interneto svetainėse pastaruoju metu galima įsigyti maisto papildų, neva padedančių apsisaugoti ar efektyviai kovoti su koronavirusine infekcija COVID-19 ir kitomis pavojingomis ligomis.

VMVT, prisijungdama prie tarptautinių maisto saugos organizacijų, paragino vartotojus būti budrius ir nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip galinčių apsaugoti nuo ligų ar išgydyti sunkias ligas. Specialistai akcentuoja, kad maisto papildai nėra vaistai, todėl nei apsaugoti nuo ligos, nei jos išgydyti negali.

Nors rinkoje maisto papildų gamintojai ir tiekėjai, siekdami pritraukti vartotojus, naudoja įvairias rinkodaros priemones, tačiau specialistai įspėja, kad maisto papildai tėra maisto produktai. Tai koncentruotas tam tikrų mitybinį ar fiziologinį poveikį turinčių medžiagų šaltinis, skirtas įprastam maisto racionui papildyti.

"Lietuvoje gali būti prekiaujama tik notifikuotais maisto papildais, o juos ženklinant, pristatant ir reklamuojant, kaip ir kitose ES valstybėse, jiems negali būti priskiriamos jokios gydomosios ar profilaktinės savybės ir neturi būti jokios užuominos, kad maisto papildas jų turi", – skelbia VMVT.

Apibrėžta, kas veikia sveikatą

Anot tarnybos specialistų, ES ir Lietuvoje yra labai aiškiai apibrėžtas sąrašas teiginių apie poveikį sveikatai, kuriuos gali naudoti maisto produktų, tarp jų – ir maisto papildų, gamintojai ar pardavėjai. Leidžiami naudoti tik tokie su poveikiu sveikatai susiję teiginiai, kurie pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis, kad kai kurios medžiagos, vartojamos tam tikrais kiekiais, palankiai veikia sveikatą, padeda palaikyti tam tikras fiziologines žmogaus funkcijas.

Taigi, ženklinant, pristatant ar reklamuojant maisto papildus galima nurodyti, pavyzdžiui, imunitetui, kartu pateikiant su konkrečia medžiaga, turinčia šį įrodytą poveikį, patvirtinantį teiginį apie sveikatingumą. Pavyzdžiui, "vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą". Be vitamino C, tokie teiginiai gali būti vartojami ir maisto papildo sudėtyje esant tam tikram cinko, foliatų, geležies, seleno, vario, vitaminų A, B12, B6 ir D kiekiui.

VMVT nuolat stebi Lietuvoje skleidžiamą reklamą apie maisto papildus, nuolat atlieka tyrimus, o nustačiusi teisės aktų reikalavimų pažeidimų taiko sankcijas – nuo įspėjimo iki piniginių baudų.

Svarbu suprasti reklamą

"Jei yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Tai yra rinkos ekonomikos principai, – primena K.Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis. – Kainos nusistovi paklausos ir pasiūlos lygyje. Tačiau yra kai kurias gyvenimo sritys, kuriose šie dėsniai turėtų būti reguliuojami. Kai yra monopolijos, čia kainos jau reguliuojamos. Sveikatos srityje, atsižvelgiant į visuomenės interesą, būtina padaryti, kad apsaugos priemonės būtų prieinamos visiems, kad neatsirastų grupių, kurios negali jomis naudotis. Jau ir matome apribojimus, kiek galima vienam žmogui įsigyti dezinfekcinių priemonių, respiratorių ir pan."

Skysčiai neabejotinai dezinfekuoja, respiratoriai padeda apsaugoti kvėpavimo takus. Tačiau, kai pradedami pardavinėti tariami vaistai nuo užkrato, tai apgaulė.

"Tai būdinga visam reklamos laikotarpiui, kuris prasidėjo kone prieš trečdalį amžiaus, – "Kauno dienai" pasakojo G.Navaitis. – Iki to sovietinėje sistemoje reklamos nebuvo, nes nebuvo ir prasmės esant visuotiniam prekių deficitui. Kartais reklama būdavo tik imituojama. Vienas iš juokingiausių to meto skelbimų – "Skraidykite "Aerofloto" lėktuvais", nes jokių kitų juk nebuvo.

Kitoje ekonominėje sistemoje reklama užima svarbią vietą. O žmonėms svarbu ją suprasti, svarbu, kad ji būtų informacijos šaltinis. Šiandien akivaizdu, kad nėra vaistų nuo koronaviruso, yra tik simptominis gydymas. Jei paaiškėtų, kad tokie išrasti ar seniau atsiradę gydo, visi 100 proc. apie tai žinotų. Kai aptinkame informacijos, kad kažkas kažką išrado ir tik mums specialiai siūlo įsigyti, turėtume reaguoti kaip į nevykusį pokštą, o tokią reklamą iškart atmesti."

Profesorius sako, kad yra svarbių pastebėjimų ir dėl dėl imuniteto stiprinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kuo labiau stipriname imunitetą, tuo geriau. Tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip.

"Silpnas imunitetas palengvina ligos įsiskverbimą į organizmą, – aiškino profesorius. – Pernelyg stiprus, gali nuskambėti netikėtai, irgi nėra naudingas. Todėl nėra būtinybės išgerti 100 tablečių, kad taptum labiau imuniškai atsparus nei normaliai maitindamasis. Gal pakanka kokio vieno papildo, mankštos, rūpinimosi bendra savo sveikata ir gyvybe. Neužsiauginsi begalinio imuniteto. O bandymai tai padaryti gali suveikti priešingai – turėti neigiamos įtakos atsparumui ligoms."

Kai aptinkame informacijos, kad kažkas kažką išrado ir tik mums specialiai siūlo įsigyti, turėtume reaguoti kaip į nevykusį pokštą, o tokią reklamą iškart atmesti.

Atsiranda mastymo atsparumas

Sunkmečiu visada išlenda juodosios jėgos, suklesti ne tik papildų ir netikrų vaistų pardavėjai, bet ir šamanai bei burtininkai. Visi siekia iš patiklių žmonių ištraukti pinigus, pasipelnyti iš baimės.

Pasak psichologo, psichoterapeuto, į mus visada nukreiptos informacinės atakos, turime išmokti atsparumo. Jau turime patirties kitoje srityje – su telefoniniais sukčiais, kai šie išviliodavo dideles sumas pinigų. G.Navaičio manymu, dalis žmonių išmoko atsparumo ir, kai jiems skambina sakydami, kad vaikelis padarė avariją, reikia pinigų, nepasiduoda provokacijai. Visuomenė mokosi ir mokysis atremti kitus antpuolius taip pat.

"Mažai kalbama arba beveik nekalbama apie kryptingai platinamas melagingas žinias, – atkreipia dėmesį K.Simonavičiaus universiteto profesorius. – Vadinamoji Europos išorės veiksmų tarnyba, paprasčiau sakant, ES diplomatinė tarnyba, yra atlikusi tyrimą ir įvardijusi, kad labiausiai paplitusi dezinformacija, kai koronavirusas žiniasklaidoje siejamas su politinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, kad COVID-19 yra biologinis ginklas, kurį sukūrė JAV kariškiai. Kad centralizuotos valstybės, tokios, kaip Kinija, netiesiogiai ir Rusija, geba įveikti virusą, o demokratinės – ne.

Dar viena iš dezinformacijų, kad koronavirusui išgydyti yra natūralių priemonių. O grėsmės akivaizdoje visada atsiranda tokių, kurie dezinformaciją panaudoja savo smulkiems interesams ir bando tas "natūralias priemones" pardavinėti."

Patikima tai, kas oficialu

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė sako, kad, prieš perkant bent kokius papildus, pirmiausia reikėtų perskaityti jų oficialias anotacijas, o ne tai, ką skelbia juos parduoti suinteresuoti šaltiniai.

Kas nenori išgelbėti savo vyresnių tėvų gyvybės? Arba savo sveikatos? Žmones pavojaus atveju patraukia bet kokie pasiūlymai apsisaugoti, sustiprinti imunitetą. Ar įmanoma nuspirkti sveikatos? Vaistininkų atstovės teigimu, kai kyla įtampa, atrodo, kad reikia skubėti, griebti pirmą pasitaikiusį pasiūlymą, nes neliks.

"Pirkėjams reikėtų suprasti, kad nežinomuose interneto tinklalapiuose už didelę kainą siūlomi nežinomi papildai jiems nėra reikalingi, – aiškino D.Mikutienė. – Gamtoje yra be galo daug natūralių priemonių, kuriomis galima stiprinti imunitetą. Žmonėms pigiau ir sveikiau būtų pasidomėti tuo, kas yra pas mus, Lietuvoje. Užsienio pardavėjais, kurie galbūt siūlo katę maiše, tikrai nereikėtų tikėti."

Anot Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės, tikrai galima rasti, kur pasitikrinti informaciją, nes apie visaverčius papildus visada Lietuvos vaistininkai turi naujausių žinių.

"Vaistinėje žmogų visada pakonsultuos vaistininkas, – "Kauno dienai" sakė D.Mikutienė. – Šiuo metu vaistinių asociacija skatina pirkti e. svetainėse internetu, neišeinant iš namų. Jos yra oficialios, sąrašą galima rasti vaistų kontrolės tinklalapyje. Prie kiekvieno parduodamo produkto yra anotacija, dėl ko jis yra vartotinas, kokia sudėtis. Norėtųsi, kad, gyvenant šį ekstremalų laikotarpį, visi rinkoje elgtųsi sąžiningai."