- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įvedamas vasaros laikas – 3 val. ryto laikrodžio rodyklės bus persukamos valandą į priekį. Laikrodžio persukimas paveikia visus, tačiau labiausiai pokyčius jaučia tą naktį dirbantys žmonės. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, įstatymai nereglamentuoja, kaip turėtų būti mokama už darbą naktį, kai persukamas laikas – ar apmokėti papildomai ar mokėti mažiau už dingusią valandą.
Yra daugybė profesijų, kuriose dirbama naktimis, viena tokių vietų yra oro uostas.
„Be abejonės čia verda gyvenimas, veiksmas niekada nesustoja, mes dirbame visą parą ir nėra net laiko susimąstyti apie nuovargį“, – teigė klientų aptarnavimo vadybininkas Robertas Barsegianas.
Darbuotojams tenka dirbti ir tomis naktimis, kai persukamas laikas. Jei pamaina prasideda, pavyzdžiui, 4 val. ryto, tai gali sukelti nepatogumų.
„Prieš darbą mačiau, kaip laikas apsisuka ir teko tiesiog ekstra valandą laukti namuose prieš keliaujant į darbą. Mano kolegos ne sykį buvo į darbą atvykę viena valanda anksčiau“, – prisiminė R. Barsegianas.
Naktinis darbo laikas prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. ryto.
„Naktį dirbančiu darbuotoju laikomas toks darbuotojas, kuris per savo pamainą dirba bent jau tris valandas nakties metu arba ne mažiau ketvirtį laiko per metus“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Už naktinį darbą mokamas pusantro karto didesnis atlyginimas, o viršvalandžiai apmokami dvigubu tarifu, tačiau, jei dėl laiko persukimo viena valanda atgal darbuotojo darbo laikas prailgėja, situacijos Darbo kodeksas nereglamentuoja.
„Mūsų nuomone, tai turėtų būti apmokama kaip viršvalandinis darbas, nebent darbdavys labai aiškiai numato, kad bus dirbama nuo 21 iki 7 val., kas šiaip paprastai būtų 10 val., o šiuo atveju gaunasi 11 val. Jeigu aiškiai numatyta ir suplanuota 11 val. trukmė, tokiu atveju tai jau nebūtų viršvalandinis darbas“, – kalbėjo I. Piličiauskaitė.
Darbdaviai problemos neįžvelgia.
„Darbo kodekse ir kitų dalykų nėra, pavyzdžiui, mylėk savo darbuotoją arba darbuotojui mylėk savo viršininką, bet mes vis labiau matome, kad per socialinę atsakomybę ateina šitie dalykai“, – sakė darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes.
O štai profsąjungos įžvelgia kitą problemą – siūlo nustoti sukioti laiką.
„Čia ne tik naktinio darbo problema, yra daug daugiau problemų, pavyzdžiui, žmonės, kurie budi 24 val. per parą. Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes“, – tikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Mažiau nesusipratimų kyla pavasarį, kai darbo trukmė naktį sutrumpėja.
„Darbuotojui mokamas arba mėnesinis užmokestis, arba mokamas valandinis, tai yra už faktiškai dirbtą laiką. Apskaitoje žymimas faktiškai išdirbtas laikas ir taip ta situacija išsisprendžia“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja.
Situaciją dėl darbo naktį sukantis laikui galima išspręsti šalims bendradarbiaujant.
„Palikime žmonėms susitarti ir jie patys geriau matys, ar yra čia problema, kad ten kažkas persipina, kad ten kokią vieną dieną daugiau reikia dirbti“, – patarė darbdavių konfederacijos prezidentas.
Pasak D. Arlausko, darbdaviai darbuotojų nekontroliuoja ir, esant reikalui, darbo metu išleidžia susitvarkyti asmeninių reikalų.
„Tai dabar reikia reglamentuoti ir kiekvieną kartą žymėti bei skaičiuoti, kad tavęs nebuvo 2 val. darbe? Tai reiškia minusuoti iš atlyginimo?“ – retoriškai klausė D. Arlauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...