- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėvėtų drabužių ir batų kainos – tokios, kad už jas per išpardavimus parduotuvėse galima įsigyti naujų drabužių, stebisi LRT.lt kalbinta 24-erių vilnietė Viktorija. LRT.lt žurnalistai apsilankė keliosė dėvėtų drabužių parduotuvėse Vilniuje ir įvertino jų kainas.
„Mėgdavau užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves. Gerai paieškojus, ten tikrai galima rasti originalių, geros kokybės drabužių. Nesilankydavau tose parduotuvėse itin dažnai, tačiau pastebėdavau, kad, pavyzdžiui, dėvėti batai, kuriuos dar tikrai galima avėti, anksčiau kainuodavo iki 30 litų. Kartais gerai atrodančius batus būdavo galima nusipirkti dar pigiau.
Tačiau visai neseniai lankiausi vienoje dėvėtų rūbų parduotuvėje Šeškinėje. Kiek patrintais galais, bet tikrai tinkamus avėti dėvėtus odinius batus radau už 22 eurus. Juk tai beveik 100 litų! Už tokią sumą būdavo galima nusipirkti naujus gerus batus su nuolaida normalioje batų parduotuvėje“, – kalba mergina.
Viktorija pasakoja anksčiau neretai dėvėtų drabužių parduotuvėse nusipirkdavusi avalynę, kurią išplaudavo, sutvarkydavo ir puikiausiai avėdavo. Tačiau, įvedus eurą, mergina avalynės dėvėtų drabužių parduotuvėse nepirkusi nė karto. Tiesa, nusipirko keletą drabužių, nes tądien, kai užsuko į parduotuvę, drabužiams buvo taikoma akcija.
„Man atrodo, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse visos kainos į eurus buvo konvertuotos santykiu 1:1. Seniau prastas dėvėtas megztinis kainuodavo 9 litus, o dabar toks pat kainuoja 9 eurus. Viskas brangiau – pradedant batais, baigiant šalikais. Striukių kainos išvis „kosminės“. Teko matyt paprastą dėvėtą striukę, kuri kainavo daugiau nei 40 eurų.
Aš jau verčiau dabar einu į kokią nors nebrangią naujų drabužių parduotuvę, kur už dėvėto drabužio kainą su akcija gali gauti naują“, – pasakoja Viktorija.
Kainos didesnės – ne tik centre
LRT.lt apsilankė keliose skirtingose dėvėtų drabužių parduotuvėse miegamuosiuose Vilniaus rajonuose ir mieto centre. Senamiestyje esančių parduotuvių kainos nesiskiria nuo kainų parduotuvėse, nutolusiose nuo miesto centro. Ir miegamuosiuose rajonuose, ir miesto centre – didesnės, nei būtų buvę galima tikėtis dėvėtų drabužių parduotuvėje prieš porą metų.
Lankytose parduotuvėse reta prekė atrodo taip gerai, tarsi būtų nedėvėta. Bene geriausiai atrodo jose esantys vyriški marškiniai. Tiek vyriški, tiek moteriški marškiniai gali kainuoti ir 5, ir 15 eurų (17-52 litus).
Moteriškų palaidinių galima įsigyti už 5-6 eurus (17-20 litų). Tačiau dažnai jos – vos patenkinamos išvaizdos.
Vyriškų ir moteriškų megztinių kainos svyruoja tarp 6 ir 10 eurų (20-35 litų).
Moteriškų kelnių kainos dažniausiai – apie 6-8 eurus (17-28 litus). Vyriškos pasirodė šiek tiek brangesnės – vidutiniškai jos kainuoja nuo 8 iki 12 eurų (28-42 litų).
Striukių kainos svyruoja nuo 20 eurų (69 litų) iki 65 eurų (224 litų). Batų galima rasti ir už 10, ir už daugiau kaip 20 eurų. Galima pastebėti, kad dažnoje parduotuvėje vyriškų batų – gerokai mažiau nei moteriškų, kai kuriose jų – vos po vieną ar dvi poras.
Verslo trumparegiškumas atbaido klientus
Lietuvos verslo organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, kad toks verslo trumparegiškumas atbaido klientus.
„Kiekvienas gali palyginti išpardavimo kainas dideliame prekybos centre ir kainas dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tenka bendrauti su savo pažįstamais, kurie stebisi dėvėtų rūbų parduotuvių kainoms. Todėl žmonės persiorientuoja nuo kokybiškų dėvėtų į pigius naujus drabužius.
Būdavo viskas po vieną litą, dabar – po vieną eurą. Jei po eurą niekas neperka, po pusę euro parduodami prekes prekeiviai vis tiek uždirba daugiau. Tačiau jie patys kerta šaką, ant kurios sėdi, nes anksčiau pripratino prie mažų kainų, o dabar verčia ieškoti geresnio kainos ir kokybės santykio“, – kalba pašnekovas.
Taip pat, kaip prekiautojai dėvėtas drabužiais, pažymi K. Kupšys, pasielgė ir didelė dalis turgaus prekeivių, prekiaujančių daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis.
„Kaip dėvėtų drabužių parduotuvės savo prekių kainas, taip turgaus prekeiviai tas visokių daržovių, žolelių ryšulėlių kainas konvertavo į eurą santykiu 1:1. Galime tik skėsčioti rankomis, o tų prekių, kurias pirkome turguje, ieškoti parduotuvėse“, – sako K. Kupšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...