- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ surengtas forumas „Pramonė – valstybės saugumo prielaida“, kuriame aptarta, kaip lietuviška pramonė gali prisidėti prie šalies saugumo ir gynybos. Verslai įsitikinę, kad padėti galima ne tik sunkiąja artilerija, bet ir kitų rūšių gaminiais, kurie būtini tiek karių, tiek visuomenės kasdienybėje.
Tikslas – bendradarbiauti
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) pakvietė šalies verslą ir valdžios institucijų atstovus kalbėtis ir diskutuoti apie besikeičiančio geopolitinio pasaulio ekonomikos situaciją ir kaip joje užtikrinti sklandų veikimą, reikiamą pagalbą ir prisidėti prie saugumo.
„Mūsų tikslas – aptarti šalies pramonės vaidmenį stiprinant saugumą. Lietuvai šiandien tenka susidurti su dideliais geopolitiniais iššūkiais, kurie verčia naujai peržvelgti šalies pramonės svarbą ne tik ekonomikos kontekste, bet ir kalbant apie nacionalinį saugumą. Energetika, tiekimo grandinės, technologiniai pasiekimai – visa tai įrodo, kokia stipri gali būti Lietuvos pramonė, kuri yra neatsiejama šalies stabilumo garantija“, – kalbėjo LKP prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Forumo organizatoriai atkreipė dėmesį, kad valstybinės institucijos dažnai apsikrauna nereikalinga biurokratija, pačios tarpusavyje nesutaria, kaip reikia elgtis, o verslai gali į viską žiūrėti lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Tačiau vis tiek būtina žinoti algoritmus, kaip viskas galėtų veikti, koks valstybės planas pramonei.
„Reikia kalbėtis ir susikalbėti tiek pramonei ir valstybei, tiek ir su visuomene. Visi turime galimybių, ką galime panaudoti, jei susiklosto kokia kritinė situacija. Forumas yra vienas žingsnis į sėkmę, nes vienoje vietoje galime išgirsti ir kokius algoritmus valstybė planuoja, ir kaip pramonė gali prisidėti. Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti“, – teigė KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas.
Svarbu: pramonininkai tikina, kad yra pasiruošę stiprinti saugumą, tačiau nori iš valdžios žinoti strategiją. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Yra kuo pasidžiaugti
Forume „Pramonė – valstybės saugumo prielaida“ dalyvavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pritarė, kad verslai ir valstybė turi kalbėtis, nes tai duoda rezultatų.
Štai praėjusią savaitę kariuomenei pristatyti pirmieji lietuviški koviniai dronai. Dalis jų bus perduota Ukrainai, tad lietuviška pramonė ne tik įtraukiama į gamybą, bet ir gali tobulinti dronus atsižvelgdama į tai, kas realiai veikia mūšio lauke.
Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti.
„Pramonė jau prisideda. Dronų gamyba ir kariuomenės sandėlių pildymas yra pavyzdys, kai, pakeitus įstatymus, atsirado galimybė pirkti lietuvišką įrangą, kartu su lietuviškais verslais stiprinti šalies pajėgumus. Reikia suprasti, kad krašto gynyba turi savo poreikių ir ne viską Lietuvoje galima gaminti. Artilerija, tankai, oro gynybos sistemos gamyba šalyje neišvystyta, tačiau mes turime lazerių, optiką, dronų, antidronų sistemas, tad galime šias sritis toliau tobulinti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad galimybių, kaip lietuviška pramonė gali prisidėti, tikrai yra ir ateityje bus dar daugiau. „Priėmėme naują gynybos pramonės įstatymą, kuriame numatyta, kad, perkant ginkluotę iš užsienio, bus privaloma sutarties sąlyga, kad bent 30 proc. turi būti pagaminta Lietuvoje. Tai apima ir detalių gamybą, ir surinkimą, todėl, net ir perkant oro gynybos sistemas, dalis gamybos turės būti mūsų šalyje“, – nurodė krašto apsaugos ministras.
„Mūsų pramonė dirba ne tik vystydama karinę techniką, dvigubos paskirties produktus, bet ir prie tam tikrų civilinių sprendimų. Lietuviškos pramonės domėjimasis karine gamyba pastaraisiais metais gerokai išaugo. Turime ir karinės pramonės komponentų eksportą, kuris apima ES ir Azijos valstybes. Turime patvirtinę visą karinės pramonės bendradarbiavimo modelį, tad tikimės, kad lietuviški verslai dar labiau įsitrauks į kariuomenės stiprinimą“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Aktualu: forume diskutuota, kaip šalies pramonė gali prisidėti prie saugumo ir gynybos. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Svarbu ne tik tankai
Kalbant apie šalies pramonę ir gynybą, dažniausiai suprantama, kad Lietuvoje turi būti gaminami tankai, šaudmenys ar kita karinė technika. Karinė pramonė – iš tiesų labai svarbi gynybos grandis, leidžianti stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Tačiau prie saugumo gali prisidėti ir kitos pramonės šakos.
Ypač svarbu užtikrinti, kad, nepriklausomai, kokių kiltų krizių, bus gaminamas, tiekiamas maistas, ligonines pasieks būtini medikamentai ir pan. Be to, net ir kojinių gamyba gali turėti įtakos užtikrinant komfortą tiek kariui, tiek visuomenei, kuri savo darbais prisideda prie ekonomikos variklio. Chemijos pramonės gamyklos taip pat gali būti svarbia saugumo grandimi pritaikant gamybą prie įvairių kasdienių ir specifinių poreikių.
„Manome, kad tiek tradicinė, tiek inovatyvi pramonė gali vienodai reikšmingai prisidėti prie karinės ar dvigubos paskirties komponentų gamybos, užtikrinti logistiką, sandėliavimą. Verslai gali prisitaikyti ir gaminti produkciją pagal valstybės saugumo poreikius. Kauną galima laikyti chemijos pramonės centru, tad prireikus tai galima pritaikyti ir sprogmenų gamybai.
Be to, tekstilės, transporto ar kitas verslo segmentavimas leistų efektyviai išnaudoti pramonės indėlį į valstybės saugumą. Stipri pramonė – ne tik šalies ekonominis stuburas, bet ir būtina sąlyga užtikrinant valstybės stabilumą krizės ar net karinės grėsmės atveju“, – tikino LPK prezidentas V. Janulevičius.
Pasak forumo organizatorių, pramonininkai gali prisidėti įvairiais būdais. Šalia Kauno jau gaminama ginkluotė, galima gaminti dvigubos paskirties prekes. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių.
„Štai situacija Ukrainoje. Fronte kariai ne visada gali užsiplikyti puodelį kavos, todėl energinis gėrimas tapo būtinybe išlikti žvaliems, nes kitaip tai gali kainuoti gyvybę. Prioritetai kartais susidėlioja visai kitose srityse, tai ne vien amunicija ar sunkioji technika. Tikrai ne visi verslai gali gaminti tankus, bet savo produkcija taip pat gali gelbėti žmonių gyvybes“, – pažymėjo KKPDA prezidentas M. Horbačauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?15
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...