- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslas prabyla, kad iš didelio būrio registruotų bedarbių nėra ko pasamdyti, nes dauguma bedarbių prasigėrę. Tačiau Darbo biržos atstovai tikina, kad tokių yra mažuma, o ir dalis tų pačių pasiryžę gydytis, pakeisti savo gyvenimą.
Įspaudas veide
Naujausi statistikos duomenys konstatuoja, kad balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, t.y. 6,9 proc. šalyje esančių darbingų žmonių (ES vidurkis – 7,1 proc.). 40,4 tūkst. iš jų yra ilgalaikiai bedarbiai.
Šios savaitės pradžioje Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 11 631 laisva darbo vieta. Po tūkstantį darbo pasiūlymų buvo prekybos, viešbučių ir maitinimo srityse, statybose reikėjo beveik 2 tūkst. įvairių specialybių darbuotojų, o nekvalifikuotą darbą siūlė net 2,4 tūkst. darbdavių.
Niekas nepasiūlo jiems tinkamo atlyginimo? Turima profesija nėra paklausi? Gali būti. Tačiau verslininkai aiškina, kad nemaža dalis darbo neturinčių piliečių yra kamuojami priklausomybių (alkoholizmo, narkomanijos), jiems darbo susirasti praktiškai neįmanoma.
Praėjusią savaitę asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" organizuotoje diskusijoje apie visuomenės sveikatą SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad daugėja tokių žmonių, kurių niekas į darbą apskritai nepriimtų.
"Būkim biedni, bet teisingi, sveikatos būklė daugumos tų, kurie būriuojasi Darbo biržoje, kaip čia švelniau pasakius, ne tokia, kokios reikia darbdaviui, – su ironija kalbėjo G.Nausėda. – Kartais nelabai ir yra ką pasamdyti, nes jau iš jų veidų matyti, kad tie žmonės aštuonių valandų darbo gali ir neištverti. Arba nebent per pertrauką rastų kur pasistiprinti. Bet nežinia, koks tas pagerėjimas, nes jis jau apskritai dirbti nebegalėtų."
Nėra taip baisu
Pasak Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, oficiali statistika, kiek šiuo metu registruotų darbo ieškančių žmonių negali susirasti darbo dėl priklausomybių ligų, nėra fiksuojama, tačiau darbo ieškančiam asmeniui, įsiregistravus Darbo biržoje, yra pildoma įsidarbinimo galimybių vertinimo anketa, kurioje yra klausimai apie žalingus įpročius, kurie gali turėti įtakos įsidarbinimo galimybėms.
Būkim biedni, bet teisingi, sveikatos būklė daugumos tų, kurie būriuojasi Darbo biržoje, kaip čia švelniau pasakius, ne tokia, kokios reikia darbdaviui.
"Atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu tarp visų Darbo biržos visoje sistemoje registruotų darbo ieškančių asmenų gali būti apie 10 proc. asmenų, kurie nurodė turintys tam tikrų žalingų įpročių, tačiau tai nebūtinai yra priklausomybės ir tie žalingi įpročiai nebūtinai sudaro kliūtis įsidarbinti, – paaiškino M.Jankauskienė. – Apskritai yra stebima tendencija, kad pastaraisiais metais didėja vyresnio amžiaus asmenų registracija darbo biržos sistemoje. Didžioji problema, kad negali susirasti darbo pagal turėtą darbo patirtį arba kompetencijas ir yra reikalinga persikvalifikuoti, bet ne priklausomybės. Stebima tendencija, kad vis daugiau registruojasi asmenų, kuriems matome, kad trūksta socialinių įgūdžių, kad galėtų sėkmingai integruotis darbo rinkoje."
O gal yra konkretūs skaičiai, kiek darbuotojų nušalinama arba atleidžiama iš darbo dėl girtumo? Pavyzdžiui, tiek ir tiek vairuotojų, statybininkų, mokytojų, valstybės tarnautojų)… Deja, Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė sakė, kad tokios statistikos nėra.
"Įmonės nėra įpareigotos informuoti apie nušalinimo ar atleidimo iš darbo dėl neblaivumo faktą", – tvirtino M.Čereškevičiūtė.
Girtų ateina nedaug
Ar dažnai bedarbiai ateina į Darbo biržą nurodytu laiku apsvaigę? Ar nustatomas jų girtumas?
"Šalies teritorinėse darbo biržose yra oficialiai skelbiama informacija, kad apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų klientai neaptarnaujami. Klientui pasiūloma atvykti kitu laiku, o nesutikus ar jei keliamas triukšmas, kviečiama policija. Šie atvejai yra fiksuojami. Jei situacija kartojasi, tokiam asmeniui nutraukiama darbo paieška. Visos teritorinės darbo biržos registruoja galbūt neblaivių darbo ieškančių asmenų apsilankymus, tačiau praktikoje tai nėra dažnas reiškinys, kai neblaivūs klientai lankosi darbo biržose. Beveik visose teritorijose nustatyta, kad darbo ieškančių žmonių girtų ateina vos vienas kitas", – atsakė Darbo biržos atstovė.
Pasak jos, atsiranda priklausomybių turinčių bedarbių, kurie pageidauja nuo jų gydytis ir keisti gyvenimą.
"Lietuvos darbo biržos stebėsena rodo, kad su karjeros konsultantais bendraujantys klientai išreiškia norą gauti informaciją apie organizacijas, teikiančias pagalbą priklausomybės atveju, – tvirtina M.Jankauskienė. – Konsultantai, pastebėję galimus ženklus dėl priklausomybės ligų, taip pat informuoja apie įvairių organizacijų paslaugas. Karjeros konsultantai turi informaciją apie organizacijas, padedančias priklausomybę turintiems asmenims (anoniminę alkoholikų grupę ir pan.), tačiau nedažnai asmuo pripažįsta turintis problemą ir kad jam reikalinga pagalba. Pasitaiko klientų, kurie pateikia pažymas, kad atvyko apsvaigę, nes turi priklausomybę ir išvyksta gydytis.
Beveik visi darbo biržose registruoti asmenys, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, nori gydytis, bando keistis nevyriausybinėse organizacijose. Mažesnė dalis turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio dalyvauja priklausomybių ligų centruose reabilitacijos programose. Apie norą gydytis nuo priklausomybių ligų daugiausia kalba moterys ir yra atvejų, kai pačios savo noru kreipiasi dėl gydymo ir joms pavyksta su tuo susitvarkyti. Vyrai to dažniausiai nepripažįsta ir kaltina aplinką.
Darbo birža neturi stebuklingo recepto, kadangi darbo biržos paslaugos yra įdarbinti asmenį, jeigu reikia padėti planuoti karjerą ir pasirinkti profesiją, tačiau gyvenimo būdo keitimas yra sritis, kurioje Darbo birža yra tik viena iš daugelio veikiančių institucijų, t.y. nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, šeimos nariai, sveikatos sistema ir kt."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėjų padėjėjų algoms kelti planuojama papildomai skirti milijoną eurų
Finansų ministerija Lietuvos teismams numato papildomai skirti milijoną eurų, šios lėšos būtų panaudotos teisėjų padėjėjų algoms kelti. ...
-
Vyriausybė pritarė naujoms „Rail Baltica“ stotims nuo Kauno iki sienos su Latvija
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad europinės geležinkelių vėžės „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos būtų įrengtos naujos stotys ir stotelės su inžinerine infrastruktūra. ...
-
Šiaulių bankas gerina ekonomikos prognozes
Šiaulių bankas gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,3 proc., vidutinės metinės infliacijos – mažina iki 0,8 proc. ...
-
Vis daugiau miestų pradeda šildymo sezoną: vieni džiaugiasi, kiti kraipo galvas2
Šią savaitę kai kur šiluma perkops net 20 laipsnių temperatūrą. Nepaisydami to, nemažai miestų jau įjungė daugiabučių šildymą. Gyventojai nesutaria, ar vėl atšilus šildymas yra tikrai reikalingas. Vienų nuomone,...
-
KAM: Gynybos fondas per daugiau nei savaitę surinko 19,7 tūkst. eurų4
Praėjusį antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per šiek tiek daugiau nei savaitę – iki šio antradienio – surinko 19,7 tūkst. eur...
-
Jau šį savaitgalį – paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2024“2
Spalio 11–13 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje duris atvers tikriausiai mėgstamiausia metų paroda visiems, besidomintiems Lietuvoje pagamintų produktų naujienomis maisto ir gėrimų, lengvosios pramonės, buitinės chemijos ir kosmetikos...
-
V. Čmilytė-Nielsen mato poreikį dėl mokesčių sutarti ilgesniam laikui nei ketveri metai1
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti poreikį mokestinių pakeitimų klausimą išimti iš „politinių ciklų rėmų“ ir dėl jų susitarti ilgesniam laikotarpiui nei ketverius metus ...
-
Baltijos šalių energijos skirstymo operatoriai Vilniuje aptars iššūkius
Baltijos šalių energijos skirstymo operatorių vadovai trečiadienį Vilniuje aptars tinklo modernizacijos, atsparumo gamtos stichijoms bei saugumo regione iššūkius. ...
-
Pastatui senamiestyje Kaunas numato per 17 mln. eurų, archeologinių radinių nesitiki30
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, senamiestyje prie pilies planuojamas statyti miesto administracijos pastatas su projektavimu galėtų kainuoti per 17 mln. eurų. ...
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos8
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...