- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esame naujame vieno kambario bute, kurio plotas 21 kvadratinis metras. Iš pažiūros viskas labai paprasta: viena koja – svetainėje, viena koja – virtuvėje, viena ranka gali pasiekti šaldytuvą, kita – viryklę. Ir tokių nedidelių butų Vilniuje bei kituose miestuose yra tikrai nemažai. Kodėl mūsų gyvenamoji erdvė taip traukiasi, į LNK žurnalistės klausimus atsakė žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas.
– Kodėl mūsų gyvenamoji erdvė taip traukiasi?
– Yra kelios priežastys. Kaip bebūtų keista, pirma – mes geriau gyvename. Jei anksčiau butai būdavo perkami šeimoms, dabar dauguma būtų perka vieniši žmonės arba tie, kurie dar tik pradeda savarankišką gyvenimą. Čia tokia statistika. Galima sakyti, kad mes panašėjame į skandinavišką visuomenę, kurioje, pavyzdžiui, Stokholme, apie 60 proc. namų ūkių gyvena po vieną asmenį. Kitas dalykas – dabar žmonės vėliau kuria šeimas, tuokiasi vidutiniškai apie 30 metų amžiaus. Apie 40 proc. santuokas sudaro būdami 35-erių. Iki tol jie gyvena po vieną, daro karjerą, stengiasi susitvarkyti gyvenimą, užsidirbti pinigų – atsakingai ruošiasi kurti šeimą. Tai yra kaupia santaupas didesniam būstui. Trečias dalykas – daug lemia miesto gyvenimas, kuris siūlo daug paslaugų. Pradedant skalbyklomis, restoranais ir kt. Nereikia visko daryti pačiam, kasdien gaminti ir pan. Todėl žmonės puikiai išsitenka mažos kvadratūros būstuose, užtenka minimalistinio varianto.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios dar gali būti priežastys, kodėl lietuviai dažniau renkasi mažus butus?
– Na, ketvirtas dalykas, kuris tai lemia, – išaugusi būsto kaina. Kai kurie galbūt ir norėtų didesnio buto, bet neįperka. Statistika rodo, kad lietuviai pirmajam būstui skiria ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. T. y. turi sutilpti į savo biudžetą. O už 80 tūkst. – tokia įprastai būna suma – išeina tik vieno kambario arba mažas dviejų kambarių butas. Na, ir paskutinė tendencija, kuri stipriai išryškėjo per pastaruosius dešimt metų, – įsigyti mažą butą kaip investiciją ateičiai. Šeimos, kurios sukaupia tam tikrą sumą, tas santaupas laiko ne banke, o investuoja į nekilnojamąjį turtą, kad pinigai dirbtų, neštų pelną. Tą butą nuomoja ir taip prisiduria pragyvenimui. Tai, sakyčiau, protinga investicija.
– Jūsų nuomone, ar negrįžta ta vadinama „chruščiovkių“, arba mažų sovietmečiu populiarių butų, mada?
Net jei pasiūlytum kažkokią ypatingą idėją, bet ji prieštarautų rinkai, tiesiog subankrutuotum.
– Nemanau, kad tai būtų tinkamas palyginimas, nes šiuolaikiniai butai yra gerokai aukštesnės kokybės, kitokio lygmens, net ir mažos kvadratūros. Kiekvienas butas yra pasiekiamas liftu, ko anksčiau nebūdavo. Seniau penkto aukšto gyventojai turėjo iki buto kopti pėsčiomis. Butai daromi ergonomiški, niekas, praktiškai nedaro atskirų virtuvių. Yra tik virtuvės niša, kad būtų didesnis plotas, išsaugoma erdvė. Kartais tas mažas butas būna taip gerai suplanuotas, kad tų 30–40 kv. m visiškai užtenka smagiam, pakankamai komfortiškam gyvenimui. Į svečius gali pasikviesti net nemažą kompaniją.
– Kai kurie teigia, kad taip statybos įmonės nori pasipinigauti? Pastato daugiabutį su daug butukų – na štai jums ir pelnas. Geriau parduoti tris butus nei vieną. Ką manote jūs?
– Manau, tokia mintis yra populistinė. Butų rinką apsprendžia rinka: ką žmonės labiausiai perka, tą statybininkai ir stato. t. y. reaguoja į paklausą. Net jei pasiūlytum kažkokią ypatingą idėją, bet ji prieštarautų rinkai, tiesiog subankrutuotum.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie ieško didesnių, erdvesnių būstų, tarkim, šimto ir daugiau kvadratinių metrų ploto?
– 90–100 kv. m būstai dažniausiai yra kotedžų tipo. Kotedžo kvadratinis metras atsieina pigiau. Galima įpirkti už 120 –150 tūkst. eurų nedidelį kotedžą. Šeimai tai – idealus variantas. O šiaip žmonės, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, siūlyčiau pasižvalgyti būsto regionuose, nedidelių miestų centruose. Net tuose pačiuose miesteliuose yra nuostabių variantų, namų, kuriuos galima nebrangiai susiremontuoti. Ko, tiesą pasakius, regionai ir laukia. Arba pasidairyti sodybos. Nes didelis butas didmiesčio centre yra labai didelė prabanga. Tą sau gali leisti vienetai. O kuo arčiau centro, tuo mažesni bus butai, tuo judresnis gyvenimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos1
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas25
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę50
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų20
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...