- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius popierius.
„Žinome, kad Lietuvoje žmonės pasyviai investuoja. Jeigu Europos Sąjungoje 17 proc. žmonių praeitais metais buvo investuotojai į vertybinius popierius, kas neatrodo daug, ypač lyginant su JAV, kur yra 43 proc. žmonių, turinčių vertybinių popierių, tai Lietuvoje tas skaičius yra 2,3 proc.“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, Vyriausybė siekia skatinti kapitalo rinkų augimą įvairiomis priemonėmis tarp kurių ir investicinės sąskaitos sukūrimas, valstybės taupymo lakštų išleidimas bei gynybos obligacijos. Jos teigimu, prie rinkos patrauklumo prisidėjo ir MSCI indekso sprendimas apjungti Baltijos šalių rinkas.
„Jau buvo pasiektas rezultatas (...) vienas iš indeksų sudarytojų MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių rinkas. Jeigu mes atskirai esame gana mažos rinkos, tai sujungus šias rinkas į vieną, jau mes esame labiau matomi tarptautiniams investuotojams“, – aiškino ji.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta džiaugėsi, kad šiuo metu pastebimas didėjantis skaičius lietuvių, investuojančių kapitalo rinkose. Augimą jis pastebi ir tarp įmonių, kurios išleidžia vis daugiau obligacijų į rinką.
„2023 m. investuotojų, kurie turi finansines priemones, skaičius išaugo net 75 proc. 2023 m. pabaigoje 94 tūkst. lietuvių buvo investavę į tam tikras finansines priemones: skolos ar nuosavybės vertybinius popierius ir tai yra pakankamai reikšmingas šuolis“, – teigė S. Krėpšta.
„Įmonės turi žinoti, kad jos gali pasiskolinti ne tik iš bankų, bet ir kapitalo rinkose. To žinomumo ir supratimo nėra labai daug Lietuvoje, bet jis po truputį auga ir tą iliustruoja, kad obligacijų yra vis daugiau išleidžiama“, – tvirtino jis.
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad reikalinga skatinti žmones investuoti pinigus, kuriuos šiuo metu jie laiko pasyviai.
„Kalbant iš investuotojų pusės, pas mus pinigų yra sočiai: gyventojai turi sočiai pinigų bankuose ir šiuo metu 23 mlrd. eurų yra laisvi. 70 proc. savo finansinio turto mūsų gyventojai laiko pasyviai: indėliuose ir pensijų antrojoje pakopoje, nelabai investuoja kur kitur“, – sakė E. Čipkutė.
„Mūsų sektoriaus tikslas, kad būtų milijonas gyventojų: mes norėtume, kad milijonas gyventojų investuotų“, – pridūrė ji.
Bankų asociacijos vadovė taip pat pasidalino lūkesčiu, kad viešai listinguoti savo akcijas pradės vis daugiau įmonių, tarp jų ir vienaragiai.
„Kita dalis, kad įmonės eitų ir leistų savo akcijas ir obligacijas rinkose. Tikimės, kad tas pakilęs aktyvumas ir išliks ir dar kviestume visas įmones listinguotis biržoje. To nedažnai nutinka pas mus rinkoje ir ypač norėtųsi, kad taip vadinami vienaragiai tą pradėtų daryti mūsų rinkose“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...